Pasiklydę renovacijos labirintuose

Nors uostamiesčio valdininkai džiūgauja, kad renovacijos procesas pamažu įgauna pagreitį, vis gi mastai nėra dideli. Pastebima, jog namų atnaujinimui labiausiai priešinasi vyresnioji karta.

Vienos uostamiesčio pensininkės istorija puikiai iliustruoja, kodėl pagyvenę žmonės į šį procesą žiūri nepatikliai.

Už projektą - pusė pensijos

Kretingos gatvės 27-ajame name gyvenanti vieniša 80-metė senolė atvira - renovacijos jai visiškai nesinorėjo. Tačiau, kai buvo pagrasinta, jog nesutikus ji praras kompensaciją už šildymą, ryžosi šiam, anot jos, sunkiam išbandymui.

Kad baimintasi ne be pagrindo, garbaus amžiaus senolė pajuto gana greitai. Vos tik pajudėjo renovacijai reikalingos procedūros, ir taip sunkiai galą su galu sudurianti socialiai remtina moteris nustėro išvydusi netikėtai išsipūtusias komunalinių paslaugų sąskaitas.

Šių metų sausio mėnesio sąskaitoje nurodyta, kad, be mokesčių už kitus komunalinius patarnavimus, jai dar reikia sumokėti 134 eurus už projekto ruošimą.

219 eurų dydžio pensiją gaunančiai senolei prie kitų būtinų mėnesinių išlaidų prisidėjusi tokia suma byloja tik viena - jei paisys reikalavimo, teks visą mėnesį badauti.

"Lenda į gyventojų kišenę"

Kadangi aiškiai deklaruojama, jog socialiai remtiniems asmenims renovacija visiškai nieko nekainuoja, nes visas išlaidas dengia valstybė, iš pradžių moteris dar vylėsi, kad tai gali būti klaida.

Be to, per susirinkimą esą buvo kalbėta, kad projektai bus ruošiami iš kaupiamųjų lėšų, kurių šio namo gyventojai jau yra nemažai prikaupę ir tebekaupia iki šiol.

"Kas mėnesį man priskaičiuoja po 7,15 euro kaupiamųjų lėšų. Tai kur jos dingo? Tik kaupiam ir kaupiam, bet vos tik prireikia kokį papildomą darbelį atlikti, iš to fondo lėšos nenaudojamos, o vėl lendama į gyventojų kišenę", - stebėjosi senolė.

Moteris neskubėjo mokėti jos kišenei žvėriškos sumos ir tikėjosi, kad paaiškės, jog įsivėlė klaida. Tačiau kitą mėnesį gauta sąskaita rėkte rėkė, jog ji vis dar skolinga 134 eurus už projekto ruošimą.

Skola, delspinigiai, antstoliai - užuot ramiai leidusi dienas, moteris regėjo liūdną savo ateitį ir jai neliko nieko kito, kaip tik ieškoti teisybės Klaipėdos savivaldybės koridoriuose.

Pasielgė neteisingai

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Michailovo pasirašytame rašte senolei juodu ant balto paaiškinta, kad niekas neturėjo teisės iš jos prašyti susimokėti už techninį projektą.

"Vadovaujantis valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti taisyklėmis yra reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams iki 2015 metų spalio 1 d. yra teikiama 100 proc. valstybės parama projekto administravimo išlaidoms, techninio projekto parengimo faktinėms išlaidoms apmokėti, įskaitant projekto ekspertizę ir projekto vykdymo priežiūrą", - paaiškino valdininkai.

Todėl esą senolė turėtų pati paprotinti projekto administratorių UAB "Paslaugos būstui", kad jis daugiau šitaip nesielgtų ir į komunalinių paslaugų sąskaitas neįtrauktų sumų, kurios ten neturėtų figūruoti.

"Projekto administratorius dėl jums tenkančios dalies apmokėjimo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą, kuri, gavusi prašymą, per 20 darbo dienų priima sprendimą suteikti valstybės paramą ir per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo perveda lėšas į projekto rengėjo sąskaitą", - kaip viskas turėtų iš tikrųjų vykti, paaiškino Savivaldybės darbuotojai.

Tačiau senolė sakė bijanti eiti pas būsto administratorių - esą kad nebūtų su ja susidorota.

"Jei nenori - tegul nemoka"

Pasiteiravus, kodėl nėra paisoma nustatytos tvarkos ir kodėl skriaudžiami senoliai, bendrovės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė aiškino, neva jokio kriminalo čia nėra.

Jos teigimu, su Kretingos g. 27 namo gyventojais buvo sutarta, kad jie iš pradžių patys apmokės techninio projekto rengimą, o vėliau jiems ta suma bus kompensuota iš valstybės lėšų.

"Bandėme ir vienaip, ir kitaip kalbėti, bet nei rangovai, nei projekto rengėjai nelaukia, jiems pinigų reikia dabar. Kaupimo fonde nebuvo pakankamai lėšų, tad buhalterės ir paskirstė, kiek kiekvienam butui reikia primokėti", - pasakojo R. Uznienė.

Tačiau esą jei kuris gyventojas neturi iš ko sumokėti visos sumos, tikrai nebus skaičiuojami jokie delspinigiai ar juo labiau bandoma pinigų išieškoti su antstoliais.

"Sumokės - gerai, nesumokės - nieko tokio. Nė vienas gyventojas į mus dėl to nesikreipė. Matyt, visiems viskas aišku. O jei kam nors neaišku - tegul ateina pas mus ir paaiškinsime, kas ir kaip. Tai, ką sako Savivaldybės darbuotojai, nėra visiška tiesa. Jie dirba su visai kitokia programa, tad ir procesas vyksta kiek kitaip. Mes dirbame su kita programa. Mūsų atveju patys gyventojai gali priimti sprendimus, kaip apmokėti. Šiuo atveju kompensacijos iš valstybės už techninį projektą ir techninę priežiūrą gyventojai gali tikėtis tik tuomet, kai bus užbaigta renovacija", - bandė išaiškinti apmokėjimo ir kompensavimo painiavą R. Uznienė.

Pasak jos, kai tik prasidės renovacijos darbai, visi socialiai remtini minėto namo gyventojai galės pateikti dokumentus kompensacijoms gauti.

"Sutartis jau pasirašyta, konkursai pravesti, tad renovacija prasidės artimiausiu metu", - žadėjo UAB "Paslaugos būstui" direktorė.

Gyventojų kankinti nebūtina

"Nežinau, kur yra šuo pakastas, kad administratoriai prašo pačių gyventojų susimokėti ir tik paskui kreipiasi dėl kompensacijos, bet tokių nusiskundimų būta ne vieno", - sakė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Klaipėdos regiono specialistas Eugenijus Šimonis.

Jis priminė, kad iki šių metų spalio visiems daugiabučių namų gyventojams renovacijos projektai kompensuojami 100 proc., po spalio kompensacijos dydis sumažės perpus.

"Nesvarbu, pagal kokią programą vykdoma renovacija, tiek savivaldybei, tiek daugiabučių namų administratoriams galioja ta pati tvarka. Taisyklėse yra nurodyta, kad už projekto rengimą BETA gali apmokėti arba kompensuoti. Paprastai tos bendrijos, kurios nenori kankinti gyventojų, sutaria su projektuotoju, kad kai bus priduotas projektas, sąskaitoje faktūroje bus nurodyta, kad mokėtojas yra BETA. Nežinau, kodėl kiti renkasi kompensavimo variantą, ypač, jei name yra socialiai remtinų gyventojų", - stebėjosi E. Šimonis.

Jis patikino, kad BETA paprastai nevėluoja su mokėjimais.

"Dabar, kai projektų kainos šitaip sukilusios, gyventojams tikrai gali būti skausminga patiems padengti projekto išlaidas ir laukti kompensacijos. Negražu šitaip elgtis jų atžvilgiu", - sakė specialistas.

Jo žiniomis, dabar už daugiabučio renovacijos projektą gali tekti pakloti nuo keliasdešimt iki 100 tūkst. litų - skaičiuojant senąja valiuta.

Statybininkų trūkumas bei aukšti teikiamų paslaugų įkainiai - tai pagrindinė problema, dėl kurios renovacijai miestiečiai ryžtasi ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Klaipėdos savivaldybės Ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos žiniomis, per pastaruosius 2-3 metus renovacijos kainos šoktelėjo 30-50 proc. Esą dabar 60 butų namo renovacijai gali tekti išleisti ir 3 mln. litų.

Šiuo metu Klaipėda pagal jau renovuojamų ar artimiausiu metu planuojamų renovuoti daugiabučių namų skaičių neatsilieka nuo bendro šalies vidurkio.

Pirmieji daugiabučiai Klaipėdoje renovuoti praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Didysis daugiabučių renovacijos bumas prasidėjo 2013-aisiais.

Informacija

Uostamiestyje jau renovuota apie 70 daugiabučių. Beveik 150-yje daugiabučių namų yra rengiamasi renovacijai arba darbai jau pradėti. 30 projektų koordinuoja savivaldybė, per 115 namų dalyvauja vykdomoje JESSICA programoje. Dar beveik 170 daugiabučių namų savininkai yra pritarę renovacijai ir turi parengtus investicinius projektus.