Prakalbo apie NT burbulą Palangoje

„Palangoje nekilnojamas turtas pervertintas“, – vertina Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas ir sako, kad būtent Palangoje gali būti NT burbulas.

Verslininkas savo nuomonę grindžia tuo, kad mūsų pajūryje, kur pakankamai daug gyvenamosios paskirties būsto perkama verslui, kainos per aukštos lyginant su grąža, kurią galima gauti.

Kitas Palangos niuansas – gana daug investuotojų įstrigo įsigiję probleminį būstą. Čia vyko pakankamai daug teisės aktus pažeidžiančių statybų.

Skurdesni turistai

Vystytojui pritaria vietiniai verslininkai.

Vasara – nuomai tinkantis laikas – trumpa. Vien todėl negalime lygintis su Ispanija, kurios gana didelę dalį ekonomikos sudaro investicijos į poilsiui skirtą nekilnojamą turtą ir turistų aptarnavimą. Tačiau sezonas ten trunka beveik ištisus metus,

„Butų, kuriuos jų savininkai siūlo nuomai, daugėja, turistų mažėja. Tačiau nekilnojamojo turto kaina auga. Manau, jos palaikomos dirbtinai ir burbulas yra“, – dėlioja Irena Švanienė, privačius būsto nuomotojus vienijančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė. I. Švanienė sako, kad sumažėjo rusakalbių turistų, lenkų. Patys lietuviai Palangoje pinigais taip pat nesišvaisto. Važiuoja nebe turtuoliai, bet vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurie kurorte gali praleisti ne kelias savaites, o tik kelias dienas.

„Šių metų specifika ta, kad daug žmonių važiavo tik vienai nakčiai. Nuomotojams tai nuostolinga, nes kiekvieną dieną reikia tvarkyti patalpas, keisti patalynę“, – apie pakitusius klientų įpročius pasakoja „Svetingo šeimininko“ vadovė.

Be to, šis sezonas buvo menkas ir dėl šaltos vasaros. Rugpjūčio viduryje Palanga jau buvo pustuštė.

Statybos plečiasi

„Nors rinka traukiasi, tačiau pastatyta ir parduota daug naujų butų, kotedžų. Kartais atskirą namą galima išsinuomoti už tokią pat kainą, kaip ir dviejų kambarių butą“, – pastebi I. Švanienė.

Ji sako, kad, skirtingai nuo profesionalių nuomotojų, kurie iš šios veiklos priversti pragyventi, antrų namų šeimininkai savo turtą nuomoja tik tam, kad būtų pigesnis jo išlaikymas.

Iš kitos pusės, turtingi žmonės, jei susižavi lietuvišku pajūriu, pinigų nepagaili.

„Matome, kad net mūsų klientai Palangoje perka nekilnojamąjį turtą kaip antrą būstą. Tendenciją matome paskutinius 7 metus. Tuo pačiu plečiasi ir privatus sektorius. Būsto savininkai netgi kreipėsi į mus prašydami tarpininkų, kurie administruotų jų turimo nekilnojamojo turto nuomą, kontaktų“, – pastebėjimais dalinasi Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Ieško brangesnio būsto

„Palangoje būstas dabar perkamas kaip antri namai ir matau, kad žmonės ieško vis brangesnio būsto, kainuojančio nuo 150–200 tūkst. eurų. Žmonių logika tokia, kad nekilnojamas turtas čia laikomas saugesne investicija nei pinigai banke“, – dėlioja Ona Mackevičienė, nekilnojamojo turto agentūros „Roljona“ direktorė ir tvirtina, kad klientų sumažėjimą pajuto tik agentūros, kurios pardavė gana daug teisiškai probleminio būsto, dėl kurio dabar vyksta įvairūs teisminiai procesai.

Potencialius nuomotojus O. Mackevičienė įvardina kaip žmones, kurie ieško sąlyginai pigaus būsto. Į naujos statybos objektus jie investuoja retai. „Roljonos“ duomenimis, vidutiniškai už naujos statybos būsto kvadratinį metrą Palangoje prašoma nuo 900 iki 2700 eurų. Pagrindinis kainos rodiklis vieta. Kuo būstas arčiau parko ir jūros, tuo jis brangesnis. Tačiau visa rinka laikosi tik ant atvažiuojančių žmonių.

„Jei tektų dirbti tik su vietiniais, turbūt visos agentūros bankrutuotų“, – konstatuoja O. Mackevičienė.

Agentūros direktorė sako, kad prekyba vyksta tik Palangoje. Šventoji klientų beveik nedomina. Nida, su kuria susisiekimas tapo gana sudėtingu ir brangiu, klientus taip pat domina mažiau nei prieš keletą metų.

"Palangoje prasideda vystytojų konkurencija, tačiau kol kas negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad burbulas yra. Tačiau mūsų pajūris yra daug kartų trumpesnis nei Latvijos ar Lenkijos. Be to, jei lygintume Palangą ir Ispanijos kurortus kaip antrų namų vietą, mūsų kurortai lengviau ir greičiau pasiekiami", – kodėl lietuviai sutinka už būstą mokėti brangiau nei Ispanijoje ar Kroatijoje aiškina Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Jis pripažįsta, kad čia kainos auga, tačiau žmonės kol kas neperka būsto tam, kad po metų jį brangiau parduotų. Kaip investicija būstas įsigijamas tik trumpalaikei nuomai.

Verslui Vilnius patraukliau

Tačiau norinčius užsiimti apgyvendinimo verslu I. Valaitienė įspėja. Sezonas trunka pakankamai trumpai. Devynis mėnesius per metus tenka galvoti kaip išgyventi iš to, ką uždirbai vasarą arba mėginti pritraukti savaitgalinius poilsiautojus. Kai kurie viešbučiai net nedirba tokiu metu. Taip ekonomiškai naudingiau nei laikyti personalą ir laukti atsitiktinių poilsiautojų.

„Jei reikėtų rinktis kur investuoti Palangoje ar Ispanijoje, investuočiau Ispanijoje“, – sako A. Avulis. Kaip sveikesnės rinkos pavyzdį jis pateikia Druskininkus, kur už būstą Druskininkuose žmonės moka tiek pat, kiek Vilniuje.

Miestą gelbsti tai, kad, kaip ir Ispanijoje, poilsiautojai ten važiuoja ištisus metus.

Tomas Grižas, „airbnb.com“ bendruomenės atstovas Lietuvoje sako, kad bendrauja su žmonėmis, kurie pirko butus kurortuose.

„Palangoje žmonės investuoja ne tiek dėl verslo, kiek dėl to, kad paprasčiausiai nori ten turėti būstą ir jį nuomoti tam, kad būtų pigiau išlaikyti. Trumpalaikei nuomai sezoniškumas atsiliepia jau Vilniuje, kur sezonas tęsiasi apie pusę metų. Palangoje sezonas trunka du mėnesius, o būsto kainos panašios kaip sostinėje“, – sako T. Grižas.

Kokie realūs kainų pokyčiai statistikos nėra. Registrų centras sako, kad dėl nedidelio Palangos nekilnojamojo turto rinkos dydžio ir aktyvumo „plikas“ vidutinės kv. m. kainos pateikimas būtų netikslus. Kadangi Palangoje įvyksta nedaug sandorių, kiekvieno iš jų svertinė įtaka skaičiuojant kainų vidurkį būtų neproporcingai didelė ir neatspindėtų realaus vaizdo.