Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas šią savaitę prasitarė, kad iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio būtų galima papildomai gauti 500 mln. litų. Tai yra beveik dešimt kartų daugiau už ankstesnius Finansų ministerijos skaičiavimus. Pats Premjeras kol kas neatskleidžia, ar tai reiškia, kad bus pasirinktas plataus NT mokesčio taikymo modelis.
"Tai yra teorinės diskusijos. Yra šalių, kur Lietuvos masteliais būtų surenkama ir 3 mlrd. litų. Kokį mokestį sutari, kaip tu jį taikai, tai ir gausi. Galima taikyti taip, kad būtų mokama tik už labai brangų turtą. Galima taikyti taip, kad mokėtų visi. Tačiau mokestis būtų nuosaikesnis.
Mano įsitikinimu, visų pirma reikia sutarti dėl principinio dalyko - ar galim leisti sau toliau gyventi skolon ir turėti žymiai didesnes išlaidas, nei surenkam į valstybės biudžetą", - ketvirtadienį "Žinių radijui" aiškino A. Kubilius.
Pasak Vyriausybės vadovo, būtų gerai visiems sutarti ir per porą metų "mokesčiais nepadengtą išlaidavimą panaikinti arba mažinant išlaidas, arba ieškant papildomų mokestinių pajamų".
"Kokį mokestį įvesti, jei sutarsime, kad reikia daugiau mokėti už paslaugas, kurias norime gauti iš valstybės, tai tik technikos reikalas", - kalbėjo premjeras.
A. Kubiliaus teigimu, žmonėms turi būti svarbu ne tik tai, kiek ir už kokį turtą jiems reikės mokėti, bet ir tai, ar jie nori gauti visas paslaugas, kurias dabar gauna.
"Pavyzdžiui, Vokietijoje jau visi suvokė, kad gyventi skolon yra tam tikra prasme nuodėmė, nes tos skolos lieka vaikams ir anūkams. Todėl Vokietija net Konstitucijoje įrašė nuostatą, kad jų biudžetai turi būti subalansuoti. Kitaip tariant, už paslaugas, kuriomis naudojasi šiandieninė generacija, ji pati turi ir susimokėti", - stipriausią Europos ekonomiką kaip pavyzdį pasitelkė premjeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą