Žvilgtelėjus į varžytinėse parduodamo turto nuotraukas kartais belieka tik stebėtis, už kokį užstatą buvo dalijamos bankų paskolos: namų degėsius, sugriuvusias fermas ar tik popieriuje esančius statinius. Ir nemenkos, sprendžiant pagal pirmosiose varžytinėse nurodytas pradines turto kainas, orientuotas į skolų dydžius.
Tačiau daug blogesnis pajūrio nekilnojamojo turto (NT) projektų likimas, dešimtys teismuose nagrinėjamų bankrotų bylų pasibaigia NT verslo įmonių išregistravimu. Toks žlugusių planų kiekis palieka tūkstančius žmonių su nuostoliais ir nepuošia Klaipėdos rajono kraštovaizdžio.
Klaipėdos miesto gyvenamųjų teritorijų plėtojimo reikalai nėra tokie prasti. Grąžinant žemę savininkams pretendentų nebuvo daug, o vienur kitur matomi nepopuliarūs daugiabučiai bendro vaizdo nesugadino. Kai masinio klaipėdiečių persikėlimo iš centro į užmiestį tempas mąžta, pirkėjų išrankumas didėja.
Perka butus
Klaipėdos NT agentūros „Aidila“ vadovo Algimanto Bružo teigimu, Klaipėda negali lygintis su Vilniumi nei gyvenamųjų namų, nei sklypų, nei komercinių patalpų pardavimo mastais. Tačiau net lokalus pagyvėjimas rodo, kad NT rinka uostamiestyje atsigauna. Kai kurie ekonomikos dalykai, ypač valstybės apsisprendimas įsivesti eurą, skatina gyventojus sukrusti. Pernai buvo parduodama po 200 butų per mėnesį, o šiemet sausį, Registrų centro duomenimis, fiksuota 280 butų sandorių. Tikimasi, kad toks aktyvumas truks iki metų pabaigos. Ekonominės klasės senos statybos butai perkami kaip investicija. Juos išnuomojus tikimasi 5-6 proc. metinės grąžos.
„Pagal naujų butų pardavimą Klaipėda taip pat negali lygintis su Vilniumi, ten jų parduodama po 200-220 per mėnesį, pas mus – po 18. 2013 metų pabaigoje Klaipėdoje buvo 670 naujų butų likutis, dauguma namuose, pastatytuose iki 2011 metų. Tačiau yra kvartalų, pavyzdžiui, Dragūnai, Danės slėnis, kur kokybiškai statyti namai net per krizę buvo nuolat pardavinėjami. Šiaurinėje miesto dalyje butų pardavimo rezultatai teigiami. Taip pat pernai parduoti 78 gyvenamosios paskirties sklypai, o jų mieste nėra daug. Naujų administracinių patalpų neatsirado, nuomininkų vis dar ieško Vitės verslo centras. Uostamiestyje nėra bendrovių, kurios nuomotųsi didelį plotą, daugumai užtenka šimto kvadratų“, - apibendrina situaciją NT agentūros vadovas.
Panašiai rinkos apžvalgoje nurodo ir Linas Juozaitis, „Oberhaus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas. „2013 metų pabaigoje Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje pajutome didesnį sujudimą. Žmonės labiausiai perka 1–2 kambarių butus, kurių kaina svyruoja nuo 110 tūkst. iki 150 tūkst. litų. Dažniausiai perkamas senos statybos būstas, dauguma moka grynaisiais pinigais, tad gali būti, jog žmonės iš tikrųjų stengiasi nebelaikyti pinigų bankuose, investuoja, o vėliau nupirktus butus nuomoja ir taip uždirba. Šiais metais prognozuojame apie 5–10 proc. kainų augimą, nes artėjant euro įvedimui ir bankams nemokant palūkanų žmonės investuos į saugesnį, vėliau vis tiek atsiperkantį nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, Palangoje ar Neringoje“, - pažymi L.Juozaitis.
Džinas iš butelio
Klaipėdos rajono taryba pirmoji šalyje 2007 metais patvirtino bendrąjį planą, kuris atvėrė kelią keisti žemės paskirtį ir projektuoti gyvenamuosius kvartalus. „Šiuo metu Klaipėdos prieigose suformuota 80 tūkst. sklypų, o uostamiesčio gyventojų likę tik 165 tūkstančiai. Nėra tokio sklypų poreikio, todėl pastebimas 60-70 proc. kainų kritimas“, - pažymi A.Bružas.
Jo teigimu, perspektyvą turi tie naujieji kaimų kvartalai, kur yra infrastruktūra – bent jau asfaltuotas kelias, kaip Baukštininkų–Gindulių ruože ar mikroautobuso maršrutas, kaip Kunkiuose, kad būtų galima vaikams pasiekti mokyklą. Matyti, kad paklausos neturinčio NT likvidumas ir sumažinus kainą nekis. Kai pernai už gyvenamosios paskirties sklypus teko sumokėti didžiulius mokesčius, daugelis NT plėtotojų ieškojo pagrindimo vertei mažinti.
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius LŽ sakė, kad, jo duomenimis, Registrų centras iki šiol iš bankų nėra sulaukęs nė vieno prašymo perskaičiuoti nustatytą mokestinę nekilnojamojo daikto vertę. „Taip pat norėčiau patikinti, kad negalėjimas (nesugebėjimas) parduoti turimo nekilnojamojo turto nėra tinkama, pateisinama priežastis sumažinti to turto vieneto mokestinę vertę“, - aiškino Registrų centro atstovas.
Planuoti negalima drausti
Praėjusiais metais Klaipėdos miesto apylinkėse buvo sudaryta, pasak A.Bružo, 1590 žemės sandorių. Daugiausia buvo perkama žemės ūkio paskirties žemės. Ir nors suprojektuotas milžiniškas kiekis sklypų būsimiems naujakuriams, norinčiųjų keisti žemės paskirtį savivaldybėje vis dar atsiranda.
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasparavičius teigia, kad savivaldybės teritorijoje vyksta įvairūs procesai, tačiau nejaučiama, kad žemės paskirtis būtų grąžinama. Toks atvejis esą buvęs tik vienas, kai rajono taryba panaikino detalųjį planą, nes sklype nebuvo sukurta jokia infrastruktūra. „Visi kvartalai suformuoti privačia iniciatyva, planavimo organizatoriai įsipareigojo sukurti infrastruktūrą, nutiesti kelius, nes savivaldybė tam neturėjo pinigų. Tačiau investuotojų lūkesčiai buvo didesni už gyventojų poreikius. Tai, ką matome, yra valstybės politikos pasekmė“, - aiškino architektas, paklaustas apie savivaldybės vaidmenį dabartinėje rajono NT rinkoje.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas NT plėtotojų planų žlugimo nesureikšmina. Gyvenamoji statyba, nors ir ne tokiu tempu kaip prieš krizę, esą pamažu juda, o iš neįgyvendintų verslo vizijų problemų savivaldybei kelia tik didžiulis apleistas „gargaras“ Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Normantų kaime, kuris tikrai gadina kraštovaizdį. Mero duomenimis, rajone yra 15 tūks. sklypų individualių namų statybai, šis poreikis su kaupu patenkintas, bet ir čia norinčiųjų keisti žemės paskirtį pasitaiko. Tačiau akivaizdu ir tai, pasak V.Dačkausko, kad per pastarąjį dešimtmetį nuo 46 iki 52 tūkst. ūgtelėjęs savivaldybės gyventojų skaičius toliau nedidės dėl emigracijos, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo ir lėtėjančio persikeliančiųjų srauto iš uostamiesčio savivaldybės.
Rašyti komentarą