Uždaras ratas: apie lengvatą imant būsto paskolą skolininkai nežino, o bankai tyli
Uždaras ratas: apie lengvatą imant būsto paskolą skolininkai nežino, o bankai tyli

Jau kiek daugiau nei penkeri metai Lietuvoje būsto paskolas dalijantys bankai kredito prašantiems asmenims gali taikyti mažesnius nei įprasta reikalavimus. Lietuvos bankas yra numatęs, kad 5 proc. nuo visų suteiktų būsto paskolų bankai gali išduoti pritaikę laisvesnes Atsakingojo skolinimo taisykles. Tačiau iki 5 proc. ribos taip ir nepakylama – taikant Atsakingojo skolinimo nuostatas išduodama vos 1 proc. būsto paskolų: skolininkai apie tokią galimybę dažnai nė nežino, o finansų įstaigos vengia ją pristatyti klientams.

Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius svarstė, kad kredito davėjų vangų išimties taikymą būtų galima paaiškinti kredito rizikos apetito stoka ir tam tikra papildoma administracine ar operacine našta.

Išimties taikymą reikia nuolat stebėti, paskirstyti kvotas padaliniams, kad tokių kreditų suma neviršytų 5 proc. bendros kredito davėjo per kalendorinius metus suteiktų būsto kreditų sumos. Tai nėra taip paprasta, nes reikia stebėti tiek skaitiklį (paskolas suteiktas taikant išimtį), tiek dinamišką vardiklį (bendrą suteiktų būsto paskolų sumą).

„Be to, pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus kredito davėjas turi turėti pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio už 40 proc. tačiau neviršijančio 60 proc. paskolos vidutinės mėnesio įmokos ir mėnesio pajamų santykio (angl. debt service-to-income arba DSTI) taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo principų – kitaip tariant, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60 proc. mėnesio pajamų. O tai irgi sukuria tam tikrą papildomą administracinį darbą.

Nedidelis išimties taikymas kartu rodo, kad bankai išlaiko saikingą kredito rizikos apetitą“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Garbaravičius.

Ar bankas klientui sutinka taikyti išimtį – tai jau šalių susitarimo klausimas. Paaštrėjus konkurencijai, tikėtina, kad bankai būtų labiau linkę taikyti išimtį ar net patys aktyviau ją siūlytų standartinio 40 proc. DSTI reikalavimo neatitinkantiems skolininkams.

Pašnekovas svarstė, kad bankai būtų labiau linkę taikyti tokią išimtį pagal įvairius požymius mažiau rizikingoms paskoloms, pavyzdžiui, didesnes pajamas gaunantiems klientams, kuriems net sumokėjus santykinai nemažą mėnesinę paskolos įmoką kitoms išlaidoms lieka pakankamai didelė absoliuti pinigų suma.

Galioja nuo 2015 metų

Leidžiama išimtis skolinti su didesniu DSTI rodikliu 2015 m. buvo įvesta kartu su keliomis Atsakingojo skolinimo nuostatus griežtinančiomis nuostatomis: maksimali paskolos trukmė sutrumpinta nuo 40 iki 30 metų ir įvestas reikalavimas vertinti, ar DSTI rodiklis neviršytų 50 proc., jei paskolos palūkanų norma pakiltų iki 5 proc.

„Taip sugriežtinus minėtus reikalavimus buvo prasminga palikti ir tam tikro lankstumo, kuris leistų geriau atsižvelgti į išskirtinius atvejus. Taigi išimties naudojimas iki leidžiamo 5 proc. iš esmės galėtų būti normali praktika.

Kita vertus, šios išimties naudojimas šiuo metu yra nedidelis, tad jei padidėtų iki leidžiamos ribos, kartu išliekant ir dideliam paskolų srautui, tai būtų vienas iš simptomų, kad būsto kredito rinka, o kartu galimai ir būsto rinka kaista“, – kalbėjo T.Garbaravičius.

Anot jo, tikėtina, kad tokiu atveju bankai taikytų išimtį ir pagal įvairius požymius rizikingesnėms paskoloms tiek vertinant užstato, tiek pačių skolininkų kredito riziką. Kartu tai būtų signalas, kad Lietuvos bankui reikia detaliau įvertinti situaciją būsto ir būsto kredito rinkose ir galbūt imtis papildomų makroprudencinių rinkos vėsinimo priemonių.

Nemato poreikio

Daugiausia būsto paskolų išduodančio banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius perdavė tik tiek, kad galimybė taikyti išimtis dėl švelnesnių Atsakingojo skolinimo reikalavimų yra, tačiau „Swedbank“ tokia praktika taikoma itin retai, nes tam nėra poreikio.

„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys nurodė, kad banko paskolų portfelyje tokių paskolų nėra ir niekada nebuvo.

„Atsakingojo skolinimo nuostatai leidžia finansinėms institucijoms išskirtiniais atvejais išduoti paskolą, jeigu bendrų įsipareigojimų suma sudarys ne daugiau nei 60 proc. gaunamų pajamų, tačiau „Luminor“ bankas laikosi nuostatos, kad tokios išimtys klientus daro pernelyg pažeidžiamais.

Visuomet taikome 40 proc. įsipareigojimų taisyklę, nes norime būti tikri, kad finansiniai įsipareigojimai neturės įtakos kliento galimybei užsitikrinti oriam ir kokybiškam gyvenimui būtinas sąlygas.

Daugiau nei pusės mėnesinių pajamų naudojimas paskolų grąžinimui kliento poziciją daro labai pažeidžiamą, jei keičiasi jo darbo, sveikatos ar šeimos aplinkybės.

Tiesą sakant, nefiksuojame ir tokios išimties paklausos – matyt, klientai ir patys aiškiai suvokia persiskolinimo riziką“, – kalbėjo A.Kvakšys.

SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, teigė, kad jos atstovaujamas bankas Atsakingojo skolinimo reikalavimų išimtis taiko tais atvejais, kai turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad didesnis nei 40 proc. paskolos ir pajamų santykis nepažeis šio skolinimo principų ir tokių per metus išduotų kreditų suma sudarys ne daugiau kaip 5 proc. per tuos metus suteiktų naujų paskolų būstui įsigyti.

„Praktika rodo, kad dažnu atveju gyventojai, kurie tokias sąlygas atitinka, skolinasi mažiau nei leistinas pajamų-įmokų santykis, tačiau tais atvejais, jei gyventojų norima pasiskolinti suma viršija leistiną ribą, ne visada pakanka pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad Atsakingojo skolinimo nuostatos nebus pažeidžiamos“, – nurodė S.Gutauskaitė-Bubnelienė ir pridūrė, kad SEB bankas, taikydamas atsakingo skolinimo nuostatų išimtį, suteikia apie kelis procentus paskolų.

Sidebar placeholder