Nuo šiol automobilių rinka persiorientavo į elektrines transporto priemones.Daugelis Vakarų Europos valstybių, taip pat Skandinavija, Kinija, JAV, Indija ir keletas kitų pažangių šalių yra paskelbusios, jog atsisveikina su tradiciniu kuru. Ir pačiame elektrinių transporto priemonių revoliucijos smaigalyje atsidūrė ne lengvieji automobiliai, o miesto autobusai.
Europa jau pajudėjo
Paryžius, Londonas, Roma ir kiti Europos didmiesčiai paskelbė, jog iki 2025 m. atsisakys dyzelinu varomų miesto autobusų. To paties "Bloomberg" ekspertų prognozėmis, po dvidešimties metų visame pasaulyje elektrobusai sudarys net 70 proc. viešojo transporto.
Praktiškai jokio triukšmo nekeliantys elektriniai autobusai į Londono gatves išriedėjo dar 2013 m. Jau kelerius metus jie zuja JAV, Honkonge, Kolumbijoje, Čilėje, Ispanijoje, Nyderlanduose. Slovakijos sostinė Bratislava neseniai taip pat įsigijo 18 elektrinių autobusų. Visgi bene didžiausia pažanga keičiant įprastais degalais varomus autobusus elektriniais pastaruoju metu matyti Skandinavijos šalyse.
Kaip teigia Oslą aplankęs Klaipėdos autobusų parko vadovas Vaidas Ramanauskas, šis miestas šiandien yra tapęs etalonu pagal aplinkai nekenksmingų viešojo transporto priemonių naudojimą. "Šiemet Norvegijos sostinė priglaus 70 naujų elektrinių autobusų. Po šio papildymo Oslo viešojo transporto sistema taps ekologiškiausia visoje Europoje. Kartu tai bus didelis žingsnis siekiant ambicingo tikslo - iki 2030-ųjų tapti miestu su nuline išmetamųjų dujų emisija", - pasakojo V. Ramanauskas.
Įkrovimo sistema kartu su 70 elektrinių autobusų ir reikalingu elektros kiekiu Oslui per 10 metų gali kainuoti apie 57 mln. eurų. Nepaisant to, skaičiuojama, kad dėl mažesnių eksploatavimo išlaidų ir degalų sąnaudų tai turėtų atsipirkti. Juolab kad Oslo gyventojams kvėpuojant švaresniu oru, sveikatos priežiūros sistemai, tikėtina, reikės skirti mažiau lėšų dėl sumažėjusio sergamumo.
O Lietuva?
Lietuvoje apie taršių autobusų uždraudimą kalbama nedrąsiai. Vyriausybės patvirtintame "Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane" numatyta, jog viešasis transportas 2021-2029 metais turės pereiti prie alternatyvių degalų. Už tai bus atsakinga Susisiekimo ministerija ir savivaldybės. Tačiau numatytas valstybės finansavimas - 30 mln. eurų - yra tik lašas jūroje, kad visų šalies miestų dyzelinių autobusų parkas būtų pakeistas elektra ar kitu netaršiu kuru varomomis transporto priemonėmis.
Uostamiesčio Savivaldybės vežėjus siekti netaršių autobusų įpareigoja irgi jau patvirtintas Klaipėdos darnaus judumo planas, kuriame skiriamas didelis dėmesys ekologiško viešojo transporto plėtrai.
"Žinoma, jei tik bus valstybiniai elektrobusų įsigijimo projektai, juose dalyvausime, ir ką bus galima paimti iš valstybės investicijų katilo, tikrai paimsime. Bet skaičiuojant pagal dabartines rinkos kainas, 30 milijonų eurų nepakaktų net mūsų valdomam parkui atnaujinti, ką jau kalbėti apie kitus didžiuosius miestus", - skaičiavo V. Ramanauskas.
Visgi pirmosios elektrobusų kregždės Lietuvoje jau pasirodė. Viešajam transportui skirtus pirmuosius 3 elektrinius 20 vietų mikroautobusus paskelbė įsigysianti Tauragė, jai iš paskos pasekė Vilnius. O dydžiu tikram autobusui prilygstantis atitikmuo - talpus 68 vietų elektrobusas - jau zuja Klaipėdos gatvėmis. Tiesa, keleivių jis dar nevežioja. Tai Klaipėdos gamintojų eksperimentinis elektrobuso modelis, išbandomas realiomis eismo sąlygomis.
Klaipėdos autobusų parkas - kol kas žaliausias
Pagal ES priimtą direktyvą, nuo 2030 m. į bet kurio miesto centrinę dalį bus draudžiama įvažiuoti iškastiniu kuru varomomis transporto priemonėmis, tarp jų - ir autobusais.
Pasak V. Ramanausko, tai yra rimtas iššūkis ne tik Klaipėdai. Visgi vadovas džiaugiasi, kad uostamiestis jau dabar yra padaręs didelį įdirbį siekdamas ilgainiui visiškai atsisakyti taršių autobusų.
Savivaldybės kontroliuojama įmonė laikoma ekologiškiausia visoje Lietuvoje. "Šiuo metu mūsų transporto parke 60 procentų sudaro dujiniai autobusai. 24 iš jų buvo nupirkti visiškai nauji. Iš kasdien į miestą išvažiuojančių mūsų bendrovės autobusų daugiau nei pusė yra ekologiški", - pasakojo V. Ramanauskas.
Bendrovė dalyvauja ES finansuojamame projekte ir šiemet papildys savo parką dar 18 naujų dujinių autobusų. Per metus naujieji autobusai į aplinką išmes 98 tonomis mažiau teršalų, o kai jie išvažiuos į gatves, 70 proc. viso autobusų parko bus ekologiškas. V. Ramanauskas pažymi, kad Klaipėda apskritai buvo pirmasis miestas, įsileidęs gamtines dujas į viešąjį transportą. Pirmoji gamtinių dujų degalinė atsirado taip pat Klaipėdoje šalia autobusų parko. Tačiau, anot V. Ramanausko, bendrovė nestovi vietoje ir žvelgia dar toliau į ateitį.
Jau pasirašytas investicinis planas, pagal kurį uostamiesčio Savivaldybė įpareigoja savo valdomą įmonę įsigyti elektrinius autobusus. Neatmetama galimybė ateityje išbandyti ir visiškai naują technologiją - vandeniliu varomą transportą.
"Nenorime atsilikti nuo tendencijų, ieškome būdų, kaip žengti koja kojon su pasauliu. Viliamės tapti pavyzdžiu ir kitiems Lietuvos miestams. Esame teisingame kelyje atsisakydami dyzelinu varomų autobusų ir juos keisdami mažiau taršiomis alternatyvomis. Neabejojame, kad jau netrukus į Klaipėdos gatves išriedės pirmieji elektra varomi autobusai, atitinkantys aukščiausius standartus ir visiškai neteršiantys aplinkos", - kalbėjo Klaipėdos autobusų parko vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą