„Auksine tvora“ lietuviai lenkia kaimynus

Sukišti milijonai nuo agresorių negins

Kai „tvoros projektas“ buvo dar tik planuojamas, kai kurie politikai garsiai reiškė mintį, kad tai - įspėjimas Rusijai. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tvirtino, kad „tvora - signalas, jog kaimyninę valstybę vertiname kaip agresorių.“ Nuo jo neatsiliko ir buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė, ir žmogus Nr.1 - reiškiant nuomonę apie šalies saugumą bei gynybą - Vytautas Bakas. Po tokių pareiškimų kiekvienas, išsakęs priešingą nuomonę, rizikavo būti apšauktas rusofilu.

Atsargesni politikai teigė, kad tvora, nors agresijos atveju yra visiškai bevertė, apgins nuo provokacijų. Prisimintas incidentas, kai 2014 m. Rusijos pareigūnai pagrobė estų kontržvalgybininką Estoną Kohverą, kurį teisė, o vėliau iškeitė į Rusijos šnipą. Pasak buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, tvora bus ta linija, kuri neginčijamai įrodys provokacijos faktą.

Dabar pareiškimai, kad tvora neva gina nuo agresyvaus kaimyno, apmalšo.

„Statymo tikslas pirmiausia buvo užkardyti nusikalstamas veikas: kontrabandą, nelegalią migraciją. Tose vietose, kur yra tvora ir stebėjimo sistemos, nusikaltimų ženkliai sumažėjo“, - „Vakaro žinioms“ sakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma. Nors, tiesą sakant, nelegalų, būriais besiveržiančių į Lietuvą iš Karaliaučiaus krašto, lyg ir nebuvo regėti.

Viceministras teigė kol kas negalįs tiksliai įvertinti projekto svarbos, nes sistema veikia palyginti neseniai. Dar ne visur įrengtos stebėjimo sistemos. Be nusikaltimų sumažėjimo viceministras pabrėžė dar vieną svarbų tvoros privalumą. Dabar ten, kur yra stebėjimo sistemos, pasieniečiams nereikia nuolat patruliuoti. Taip taupomi žmogiškieji ištekliai.

Pažeidėjai sugeba prisitaikyti

Vyriausybės programoje numatyta visą apsaugos sistemos kompleksą pabaigti iki 2020 m. Kaip minėta, tam prireiks dar 62 mln. eurų iš biudžeto. Nes ES atsipirko 25 mln., kitą išorinės sienos saugą, kuria naudojasi visos 27 NATO valstybės narės, lietuviai turės sumokėti iš savo kišenės. Dar reikia nepamiršti, kad tvorą reikės remontuoti, o bet kuri technika turi savybę gesti.

Tvora, kurios ilgis 135 km, baigta statyti pernai gruodžio pabaigoje. Jai iš biudžeto buvo skirta 3,6 mln. eurų. Stebėjimo sistemos - t. y. vaizdo kameros bei davikliai - turi veikti 528 km ilgio išorinės sienos ruože (įskaitant ir tvorą prie Baltarusijos sienos, kurios ilgis nepilni 100 km). Kol kas įdiegtos tik 49,3 procento tvoros ruože ir ten, kur siena eina Nemunu. Kitą mėnesį sistemos įrengimo darbai bus pradėti Vištyčio (Vilkaviškio r.) užkardos teritorijoje - apie 44 km ilgio atkarpoje. Tam skirta 3 mln. 567 tūkst. biudžeto lėšų.

Tvorų statyba - nenaujas reiškinys. Tvoras turi ir estai, ir latviai. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla tikina, kad lietuviai, vertinant stebėjimo sistemas, yra vienvaldžiai regiono lyderiai. „Galima sakyti, kad mes sulaikom, išsiaiškinam 100 proc. pažeidėjų. Problema yra tai, kad pažeidėjai greitai prisitaiko: sužinoję, kurie tvoros ruožai apsaugoti, veržiasi pro kitą vietą. Kita bėda, kad kaimynų apsauga nėra tokia gera kaip mūsų. Pažeidėjai ateina per kitas valstybes. Dabar, pavyzdžiui, didžiausias mūsų galvos skausmas - vidinė Lietuvos ir Latvijos siena“, - sakė pareigūnas.