Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus teigimu, problemą būtų galima išspręsti pradedantiesiems verslininkams suteikiant daugiau informacijos.
Pasigenda didesnės konkurencijos
Teigiama, kad labiausiai su problemomis susiduria anksčiau verslu neužsiėmę, iš užsienio grįžę žmonės. Kone daugiausiai galvos skausmo kelia projektas, kurį, pasak D. Botyriaus, patvirtinti nėra taip paprasta.
"Su Savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriumi susitikimo dar neturėjome. Bet jis yra planuojamas. Tvarka patvirtinta, bet ji nėra pakankamai aiški. Neaišku tiems žmonėms, kurie nėra susidūrę su verslu Lietuvoje, grįžę iš užsienio arba tik pradeda verslą.
Trūksta informacijos, atmintinių, ką būtina padaryti. Žmogus pasiklysta biurokratijos labirintuose. Pasakoma lyg ir visa informacija, bet konkrečiai kaip tai reikia padaryti - neaišku.
Pavyzdžiui, reikia padaryti turimo laikino statinio projektą. Ir nėra aišku, kas jį turi padaryti, koks jis turi būti, kokios kokybės ir panašiai. Žmonės pradeda ieškoti architektų. Trūksta konkretumo", - teigė D. Botyrius.
Pasak jo, smulkmenos išlenda tada, kai procesas jau prasideda - pateikiami dokumentai galų gale nepriimami. Tada atsiranda trūkumų, dėl ko negalima išduoti leidimo.
"Smulkmenos yra nutylimos, žmonės klaidinami ir jiems išrašomos baudos", - pridėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Jis priminė, kad norintiems prekiauti privačioje valdoje nereikia mokėti žemės nuomos mokesčio. O štai valdiškoje žemėje yra sudarytos patvirtintos schemos, kuriose vietose laikinieji statiniai gali stovėti.
"Niuansas toks - schemos keičiamos, papildomos pagal poreikį. Jeigu žmogus mato, kad kažkur jam patogu, yra niša vystyti savo verslą, Licencijų skyrius turėtų informuoti, kad šiuo metu tokios galimybės nėra, bet pateikus prašymą būtų svarstoma ir tvirtinama. Tai nėra pasakoma", - teigė D. Botyrius.
Jo teigimu, dėl pačios prekybos žmonės nesiskundžia. Esminė problema - informacijos trūkumas.
"Su senais ir tvarką žinančiais prekeiviais viskas yra gerai. Pasigendame sveikos konkurencijos, o ji galėtų atsirasti esant naujiems prekeiviams. Jeigu viskas būtų išties aišku, norinčiųjų prekiauti tikrai atsirastų kur kas daugiau. Problema tęsiasi daug metų ir jos vis neišsprendžiamos", - apgailestavo D. Botyrius.
Suteikia įrangą
Apie problemą išgirdusi Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė su išsakytais teiginiais sutikti nenorėjo. Pasak jos, visa informacija yra pateikta išsamiai, o kilus neaiškumams Savivaldybės specialistai nurodo gaires.
"Tikrai nenorėčiau sutikti, kad viskas taip sudėtinga. Viskas yra labai aiškiai ir detaliai išdėstyta, kokį prašymą reikia pateikti, ką pridėti. Prašymas yra paprastos formos. Jeigu prekiaujama maistu, reikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Mums jo pateikti nereikia, matome sistemoje. Pačiame Klaipėdos savivaldybės puslapyje yra visa reikiama informacija dėl leidimų išdavimų. Viskas aiškiai pateikta. Jeigu atsiranda trūkumų, paprašome papildyti", - teigė J. Uptienė.
Jos teigimu, jeigu kažkas ir gali kliūti, tai tik projektas, kaip atrodys prekeivio prekybos vieta. Bet ir tai, pasak J. Uptienės, nėra sudėtinga - projektą galima ir nupiešti, ir nufotografuoti.
"Kaip reikia pateikti projektą, yra išdėstyta mūsų tvarkos apraše. Projektą derina mūsų vyr. dailininkas. Jis yra atsakingas už miesto vizualinę išvaizdą ir kad nebūtų vizualinės taršos. Jis turi įvertinti, kaip viskas atrodo. Projektas yra reikalingas bet kokiu atveju.
Turėjome įdomių pasiūlymų. Kartą net nenorėjome leisti prekiauti - buvo įdomi transporto priemonė, primenanti tanką, kone per liuką pardavinėti prekes norėjo.
Tokio statinio gi nepastatysime mieste, viešojoje erdvėje", - įdomų atvejį prisiminė Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pasak jos, Klaipėdos savivaldybė buvo sulaukusi priekaištų, kad mieste neva sunku prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Tačiau J. Uptienė priminė, kad pati Savivaldybė duoda įrangą, kuriai nereikia pateikti jokio projekto.
"Turime laisvų namelių prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Reikia turėti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Naujų namelių poreikio šiuo metu nėra. Ieškome, kur galėtume namelius padėti, kad jie veiktų. Kai kurie žmonės išvažiuoja, verslo nebevykdo, o norinčiųjų prekiauti neatsiranda. Trūksta prekeivių", - tikino J. Uptienė.
Praėjusiais metais uostamiestyje prekybai vaisiais ir daržovėmis, suvenyrais, pramoninėmis gėlėmis, eglutėmis ir panašiai buvo išduota apie 1 700 leidimų. Palyginti su 2018 metais, leidimų skaičius padidėjo maždaug šimtu.
Šiais metais išduodamų leidimų kaina nesikeis. J. Uptienė teigė, kad kaina priklauso nuo ploto, renginių. Pavyzdžiui, prekyba ledais, gėrimais iš vežimėlio - 12 eurų mėnesiui. 4 kv. m ploto laikinieji įrenginiai - 29 eurai mėnesiui. Jeigu laikinojo įrenginio plotas didesnis, tada kaina mėnesiui siekia 52 eurus. Masinių renginių metu šiek tiek brangiau - 7,2 euro dienai. Prekyba rankdarbiais, tautodaile - 2,9 Eur dienai.
Smulkmenos yra nutylimos, žmonės klaidinami ir jiems išrašomos baudos.
Donatas BOTYRIUS, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą