AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris teigė, kad ruoštis būsimam šildymo sezonui reikia pradėti iš anksto, kad būtų galima laiku sutvarkyti visus išryškėjusius defektus.
Pasak pašnekovo, kartais žmonės nežino visų techninių bandymų niuansų ir pyksta, kai tenka kelias dienas gyventi be karšto vandens.
A. Smagurio teigimu, šilumos tiekėjai yra atsakingi už šilumos tiekimą iki namo šilumos įvadų, nuo kurių atsakomybę už namo viduje vykstančius procesus perima prižiūrėtojai.
Prieš atliekant bandymus įvadai turi būti užaklinti, kadangi bandymai atliekami padidintu slėgiu ir jeigu įvadai nebus užsandarinti, į namo vamzdyną patekęs didelis slėgis gali pridaryti žalos, pavyzdžiui, gali sprogti radiatoriai, gali būti sugadinta šilumos punkto įranga.
"Paprastai pirmą bandymų dieną, pirmadienį, mes jau nebešildome vandens, bet jį vėsiname, o kai gauname informaciją, kad visi įvadai yra užaklinti, antradienį ryte pradedame iš savo katilinių didinti slėgį, spausti vandenį į trasas", - aiškino Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.
"Klaipėdos energijos" inžinieriai tuo metu dispečerinėje stebi, kaip didinamas slėgis, kurioje vamzdynų atkarpoje slėgis dingsta. Kadangi trasos yra ir magistralinės, ir rajoninės, ir kvartalinės, jų mieste yra daugiau nei 200 kilometrų.
"Kol visas atkarpas patikriname, užtrunka beveik visą dieną. Jeigu pamatoma, kad slėgis kurioje nors atkarpoje krenta, važiuoja brigada ir ieško, kur yra nuotėkis, kur veržiasi vanduo. Jeigu tekėjimo nerandama vizualiai, yra panaudojama diagnostinė nuotėkių paieškos įranga, kuri padeda kelių metrų tikslumu nustatyti, kurioje vietoje yra pažeista trasa", - pasakojo A. Smaguris. Radus tenka trasą atsikasti ir suremontuoti trūkusią vamzdyno dalį. Tai paprastai užtrunka 1-2 dienas. Jei gedimas rimtesnis, kartais sugaištama ir iki 5 dienų. Tokiu atveju nepajungtų namų gyventojai visada informuojami, kad karšto vandens teks palaukti.
Jeigu hidraulinių bandymų metu nerandama didelių sutrikimų, jau kitą dieną normalizuojamas slėgis ir pradedama ruošti karštą vandenį. Tada šildymo sistemų prižiūrėtojai informuojami, kad galima nuimti akles ir įleisti šilumą į namą. Dažniausiai energetikai karštą vandenį į trasas grąžina trečiadienio vakarą ar ketvirtadienį, bet kada jis pasiekia gyventojus - čia jau kiekvieno namo šildymo sistemų prižiūrėtojo rūpestis.
"Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad avarinių situacijų yra vis mažiau. Trasos Klaipėdoje yra patikimos. Pietinėje miesto dalyje, kurioje nuo birželio 10 dienos vykdysime hidraulinius bandymus, yra mažiau atnaujintų kvartalinių vamzdynų, todėl teorinė tikimybė, kad ten bus vamzdynų trūkimų, yra didesnė. Vis dėlto praktikoje jau keletą metų iš eilės matome, kad tokių gedimų ar defektų, kuriuos reikėtų remontuoti savaitę, nebūna. Pavyzdžiui, šiemet šiaurinėje miesto dalyje buvo aptiktos trys pažeistos vamzdynų vietos, bet jas sutvarkėme per keletą dienų", - kalbėjo A. Smaguris.
Jis akcentavo, kad hidrauliniai bandymai yra vienintelis būdas išbandyti šildymo trasas ir pasiruošti kitam šildymo sezonui, kad būtų užkertamas kelias rimtoms avarijoms. Pavyzdžiui, Telšiuose buvo skaudus atvejis, kai per didžiulius šalčius trūko trasos vamzdis ir be šilumos liko visas miestas. Tuomet teko į pagalbą kviesti brigadas iš visos Lietuvos, kad jos padėtų suremontuoti peršalusius namų vidaus vamzdynus, pakeistų trūkusius radiatorius ir padėtų atkurti karšto vandens tiekimą esant minusinei temperatūrai.
Pasak pašnekovo, netekti šilumos ir karšto vandens žiemą būtų daug didesnis nepatogumas žmonėms nei pabūti be jo keletą dienų vasarą.
"Kuo anksčiau bandymus padarome, tuo geriau. Iš esmės mūsų kolegos kituose miestuose hidraulinius bandymus atlieka tuo pačiu metu, kaip ir mes. Nes ir be trūkusių vamzdynų remonto mes kasmet vykdome planinius trasų keitimo darbus, kuriuos pradedame dar nepasibaigus šildymo sezonui, o pabaigiame prieš pat naujo šildymo sezono pradžią", - sakė A. Smaguris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą