Siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės keleivių patirtį, šiais metais VĮ „Lietuvos oro uostai“ itin aktyviai vykdė visų oro uostų infrastruktūrinę plėtrą. Savo spaudos pranešime VĮ „Lietuvos oro uostai“ pabrėžia patobulinę visų oro uostų infrastruktūras, tad vedami smalsumo užsimojome peržvelgti Palangos oro uosto šiandieninę keliavimo kokybę.
Savo tinklapyje http://www.palanga-airport.lt Palangos oro uostas sveikina užsieniečius svečius skambiu ir drąsiu šūkiu „Išsiskiriantis. Modernus. Puikus” (ang. Outstanding. Modern. Great).
Siekiant išsiaiškinti Palangos oro uosto infrastruktūros naudingumą ir patogumą vartotojui, privalu suprasti koks yra šiandieninis keliautojas?
Tinklapyje www.businessinsider.com teigiamia, kad vadovaujantis naujausiais tyrimais būtina kategorizuoti keliautoją pagal jo amžių. Išskiriamos pagrindinės kategorijos: Tylieji (ang. Silent) 1928 – 1945, Kūdikiai (ang. Boomers) 1946 – 1964, Karta X (ang. Generation X) 1965 – 1980, Tūkstantmečio karta (ang. Millennials) 1981 – 1996, Karta Z (ang. Generation Z).
Kviečiu susitelkti ties dvejomis šia tema aktualiausiomis kartomis: Tūkstantmečio ir X. Jie panašūs, bet savaip skirtingi.
Remiantis Expedia Media Solutions apklausos duomenimis, Tūkstantmečio karta yra labai universali, žingeidi, spontaniška, bet begalo mėgsta komfortą už prieinamą kainą. Jie vaikosi madingų ir populiarių keliavimo tendencijų, jiems rūpi aplinkos, kurioje jie leis laiką kokybė. Apsisprendžiant dėl šalies į kurią keliaus, sprendimą priima greitai, bet didžiulę įtaką jiems daro internetiniai influenceriai bei tinklaraščių publikacijos.
Kartos X atstovai keliauja mažiau, daro tai su šeima, mėgsta išnaudoti turistinių ekskursijų ar pažintinių pramogų teikiamas paslaugas. Spręsdami į kurią šalį vyks praleidžia daug laiko ieškodami informacijos internete, skaitydami atsiliepimus ir forumus. Ieško kokybės už prieinamą kainą, jiems reikia saugumo ir pastovumo, patikimo informacijos šaltinio.
Keliaukime į Palangos oro uostą pro užseniečio verslininko prizmę.
Palangos oro uosto internetinis puslapis mus pasitinka savo skambiu šūkiu, tačiau panaršius jo puslapius kiek atidžiau, nei išskirtinumo nei modernumo ar puikumo, deja, nebuvo rasta.
Puslapis labai primityvus, o jame pateikiamos informacijos santraupos kelia galybę klausimų. Žinoma, svarbu pabrėžti, kad šalia informacinių santraupų visur pateikiamas ir informacinis numeris. Tad užsenietis verslininkas ar jo sekretorė planuodama kelionę turi dar pakloti nemažą sumą už tarptautinius skambučius.
Kaip ir minėjome ankščiau, mūsų keliautojas ieško saugaus, patikimo informacijos šaltinio. Vien pažiūrėjus į taksi skiltį Palangos oro uosto puslapyje darosi švelniai tariant baisu. Pateikti keturi lietuviški taksi kontaktiniai numeriai be aiškios taksi kompanijos vardo. Duomenų ieškiklyje Google pasidomėjus kam priklauso šie telefono numeriai patikimų nuorodų nebuvo rasta, o ką jau kalbėti apie oficialų taksi kompanijos puslapį. Paskambinus kiekvienu numeriu individualiai paaiškėjo, kad numeriai priklauso skirtingiems asmenims vykdantiems taksi veiklą savo asmeninės įmonės vardu. Patikrinus jų anglų kalbos gebėjimus paaiškėjo, kad du iš jų supranta ir sunkiai kalba angliškai, vienas iš vairuotojų tik sugebėjo pasakyti „No Taksi” ir numetė ragelį, o paskutinis kalbintasis nesuprato nei angliškai, nei lietuviškai tik sugebėjo kelių lietuviškų žodžių pagalba pasakyti, kad sunkiai kalba šiomis kalbomis.
Pasirinkus iš oro uosto važiuoti autobusu situacija darosi dar keblesnė. Maršrutams į Klaipėdą Palangos oro uostas nepateikia jokios maršrutų grafiko informacijos. Nurodomas tik autobuso numeris, o šalia įkeltoje skrajutėje (kurią galite parsisiųsti) nurodoma tik bilieto kaina. Norint sužinoti grafiko informaciją privalu pereiti į atskirą klaipedatransport.lt puslapį kuriame vėl turite naršyti, ieškoti. Maršrutams į Palangą – analogiška situacija, tik čia reklaminė skrajutė dar ir lietuviška. O maršrutams Palanga – Šventoji grafiko laikai jau suteikiami, tačiau visas tvarkaraštis nurodomas lietuvių kalba. Kyla klausimas: ar verslininkas turi tiek laiko ieškoti, verstis kalbą?
Palangos oro uostas vadina save moderniu, tačiau išankstinio autobuso bilieto nusipirkimo internetu paslauga neegzistuoja. To pasakoje, iš keliautojo atimamas saugumo jausmas. Planuodamas savo kelionę jis nėra tikras, kad gaus vietą tarpmiestinėje transporto priemonėje. Tampa priverstas užsakinėti taksi arba nuomotis mašiną.
Savo patalpų dydį Palangos oro uostas traktuoja kaip išskirtinį pliusą, pagal internetiniame puslapyje pateiktą informaciją oro uosto patalpų dydis tiesiog negali sukelti streso. Tačiau nusileidus reisu iš ne šengeno erdvei priklausančių valstybių atvykėliai nukreipiami į ypatingai mažą atvykimo salę, kur žaibišku greičiu susiformuoja gyva eilė prie pasienio postų ir jei nebuvai vienas pirmųjų žengęs žingsnį ant Lietuviškosios žemės - didelė tikimybė, kad laukiant savo eilės, asmens dokumentui parodyti, teks pastovėti po laukine pastoge.
Palangos oro uosto vidinis salių interjeras, deja, stokoja inovatyvių sumanymų. Laukimo salėje rasti darbui kompiuteriu pritaikytą vietą yra sudėtinga, elektros lizdų tenka ieškoti pastato sienose, o apie usb tipo laido krovimo taškus tenka pasvajoti. Toli gražu tai nežavi ir nepritraukia Tūkstantmečio kartos verslininkų, kurie prioritizuoja naujovišką, inovatyvią ir sukurtą palengvinti žmogaus kelionę aplinką.
Pranešime spaudai VĮ „Lietuvos oro uostai“ pabrėžia, kad pirmojo metų pusmečio pajamos jau viršijo 20 mln. Eur – tai yra 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Anot VĮ „Lietuvos oro uostai“, prie tokio rezultato prisidėjo ir sėkmingas patalpų išnaudojimas sudarant nuomos sutartis su verslininkais. Tokios sistemingos pastangos suteikti naujas komercines sąlygas pastebimos ir Palangos oro uoste, kur uždarius vieną iš įėjimų buvo įkurta suvenyrų parduotuvė. Funkciją ši parduotuvė atlieka, tačiau ar VĮ „Lietuvos oro uostai“ vadovai susimąstė kaip tokia “originalumu” pasižyminti parduotuvė atrodo atvykusiam Tūkstantmečio ar X kartos europiečiui?
Palangos oro uostas daro didžiulę įtaką Klaipėdos regiono pasiekiamumo konkurencingumui. Siekiant regioną išlaikyti konkurencingu svarbi oro uosto infrastruktūra ir skrydžių kryptys. Klaipėdos regionui turizmo sektorius kiekvienais metais sukuria per 1.8 mlrd. Eur pajamų (tai sudaro 46% visos Lietuvos turizmo sukuriamų pajamų). Modernus ir sklandžiai funkcionuojantis Palangos oro uostas galėtų užtikrinti ne tik atskirų Vakarų Lietuvos savivaldybių, bet ir regiono, kaip atskiro šalies ir tarptautinės rinkos vieneto, konkurencingumą.
Programa „Kurk Lietuvai” atliko tikslinių rinkų keliavimo įpročių apklausą kurios metu buvo peržvelgiamos šios tikslinės rinkos: Švedija, Vokietija, Norvegija, Kinija, JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Lenkija ir Baltarusija. Vienas iš pateiktų klausimų buvo nukreiptas į vietas kurias atvykeliai aplankė keliaudami po Lietuvą. Iš 9 apklaustų šalių net 6 -ių (Vokietija, Kinija, JAV, Japonija, Didžioji Britanija ir Baltarusija) atstovai pasisakė aplankę Klaipėdos kraštą. Statistika tik paremia ir taip visiems puikiai žinomą faktą, kad Klaipėdos regionas turi milžinišką potencialą ir yra turizmo traukos dalis Lietuvoje. Tačiau verta pabrėžti, kad turizmo vietovės patrauklumas glaudžiai siejasi su įmonių teikiančių paslaugas kokybe. Tad neturėdamas puikiai funkcionuojančios Palangos oro uosto infrastruktūros nukenčia viso Klaipėdos krašto turizmo konkurencingumas.
Klaipėdos miesto turizmo rinkodaros ir komunikacijos strategijoje ribotas krypčių, iš kurių atvykstama oro keliu, skaičius bei nepakankamas susisiekimas viešuoju transportu su Palangos oro uostu jau yra įvardijami kaip miesto silpnybės.
Turizmas laikomas labai svrabia miestų plėtros dalimi, daro teigiamą įtaką regionų ir miestų plėtrai. Iš visos širdies linkime, kad Palangos oro uostas iš šiandieną esančios apmaudžios padėties išsikapanotų ir pagaliau pilnavertiškai atspindėtų savo drąsų šūkį „Išsiskiriantis. Modernus. Puikus” (ang. Outstanding. Modern. Great). Oro uostas turi būti patrauklus, inovatyvus ir svarbiausia patogus naudoti. Tikimės, kad oro uosto infrastruktūra bus išties patobulinta ir pagaliau prisidės prie viso Klaipėdos krašto klestėjimo.
Šaltiniai:
https://www.klaipeda.lt/lt/verslui/investicine-aplinka/245
http://www.palanga-airport.lt/index.php?id=1269
http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2017/04/Darniojo-turizmo-rodikliai_Gaire-1.pdf
https://www.klaipedainfo.lt/data/ckfinder/files/klaipedos%20rinkodaros%20strategija-prezentacija.pdf
http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2016/06/Tikslini%C5%B3-rink%C5%B3-segmentai-2016.11.14.pdf
Andrius Daujotas, Palangos oro uosto direktorius:
Lietuvos oro uostai nuolatos atsižvelgia į regioninę ir valstybinę Palangos oro uosto svarbą, nuosekliai vykdo minimų oro vartų paslaugų kokybės, maršrutų plėtros ir infrastruktūros gerinimo darbus ir tokiu būdu siekia gerinti keliautojų patirtį bei tikslingai panaudoti ir išplėsti turimą oro uosto potencialą.
 |
| Andrius Daujotas. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Palangos oro uostas yra vienas iš trijų strateginių Lietuvos oro uostų, kasmet pranešantis apie stabilų ir solidų augimą. 2016 metais jis sulaukė įvertinimo iš Europos oro uostų asociacijos „ACI Europe“ ir pateko tarp penkių sparčiausiai augančių oro uostų Europoje, kategorijoje iki 5 mln. aptarnaujamų keleivių. Džiaugiamės matydami, kad įmonės ilgo ir sėkmingo darbo bei derybų su įvairiomis oro bendrovėmis rezultatai yra pastebimi ir vertinami tarptautinėje erdvėje. Siekdami užtikrinti dar geresnį šalies pasiekiamumą oro transportu ir didžiausią naudą šalies ir regionų ekonomikai ne tik patys nuolat ieškome būdų skatinti plėtrą, bet ir teikiame didelį dėmesį visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimui bei turimų resursų sujungimui. Pagerėjęs Lietuvos pasiekiamumas užtikrintų dar didesnius turistų srautus ir atneštų naudą daugelio sektorių atstovams – turizmo, kultūros, apgyvendinimo, maitinimo, vietinio susisiekimo ir pramogų paslaugas teikiantiems.
Sėkmingai augantys Palangos oro uosto rodikliai mums patvirtina, kad strateginiai sprendimai, priimti nustatant skrydžių kryptis, pasiteisino. Nuo 2005 metų keleivių skaičius Palangos oro uoste padidėjo daugiau nei 3 kartus, t.y. nuo 94 tūkst. iki 300 tūks. keleivių per metus. Dėl nuolatos augančio keleivių skaičiaus Palangos oro uostas artėja prie savo pajėgumų ribų. Šiuo metu į Palangos oro uostą skrydžius vykdo 9-ios oro bendrovės, kurios siūlo skrydžius 9-iais skirtingais maršrutais, svarbiais regiono verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams. Oro bendrovės, vertindamos Lietuvos oro uostų aktyvius veiksmus didinti regiono pasiekiamumą bei atsižvelgdamos į augančius ekonomikos rodiklius regione, šiais metais didina veiklos apimtis Palangos oro uoste. Tradicinės oro bendrovės, svarbios verslo atstovams – „LOT Polish Airlines“ ir „Air Baltic“ didina skrydžių skaičių, „Air Baltic“ ir „SAS“ nuo žiemos vykdys skrydžius didesnio tipo orlaiviais. Nuo šių metų vasaros sezono „Wizz Air“ oro bendrovė pradėjo vykdyti skrydžius į Londono „Lutono“ oro uostą didesnio tipo orlaiviais. Ilgametė oro uosto veiklos patirtis rodo, kad siekiant išlaikyti gerą pasiekiamumą regione svarbu ne tik pritraukti naujų krypčių, bet ir išlaikyti esamas. Todėl siekiame rinkoje išsaugoti vežėjus, prisiimančius finansinę riziką plečiant veiklą Palangos oro uoste, kuriam tenka konkuruoti ne su Lietuvos ar artimiausių kaimynų, bet su visos Europos oro uostais, t.y. ženkliai stipriau ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis, galinčiomis pasiūlyti didesnes gyventojų rinkas. Visgi dalinantis finansinę riziką su vežėjais ne visada pakanka oro uosto pastangų. Didelę svarbą turi regiono savivaldybių, verslo įmones vienijančių organizacijų ar turizmo organizacijų aktyvūs veiksmai ir ženklus finansinis indėlis, stengiantis pritraukti kuo daugiau keleivių ir padėti oro bendrovėms didinti orlaivių užimtumą. Tik bendri visų suinteresuotų šalių veiksmai gali lemti oro uosto veiklos stabilumą ir plėtrą.
Paraleliai Lietuvos oro uostai nuolatos vykdo derybas su oro bendrovėmis dėl naujų skrydžių atsiradimo. Šiuo metu kryptingai ir sėkmingai dirbame su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, kurios aktyviai remia naujos krypties iš Vokietijos pritraukimą ir ruošiasi prisidėti skirdamos finansinį indėlį. Savivaldybių finansinis indėlis siekiant užmegzti bendradarbiavimą su aviakompanijomis ir pakviesti jas vykdyti veiklą yra kritiškai svarbus gerinant regiono pasiekiamumą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad norint pritraukti daugiau naujų skrydžių dažnai vien Lietuvos oro uostų savarankiškų priemonių nepakanka. Užtikrinant skrydžių atsiradimą regionui svarbiomis kryptimis, reikalingas įvairių šalies sektorių, tokių kaip turizmo, investuotojų bei šalies verslininkų, vietos valdžios atstovų prisidėjimas. Suvienijus jėgas, prisidedant finansiškai ir kitais turimais resursais galima pasieki, kad susisiekimas su regionu oro transportu bus patogus ir atneš laukiamą naudą.
Neabejojame, kad nuo modernaus oro uosto įvaizdžio neatsiejamas patogus internetinis puslapis. Išanalizavę tokio paties lygio bei didžiųjų oro uostų internetinių puslapių pavyzdžius, ruošiame visų trijų Lietuvos oro uostų filialų puslapius. Naujieji puslapiai palengvins vartotojų patirtį ir padės lengvai surasti reikalingiausią informaciją. Tinklalapyje bus patogiai atskirta informacija keleiviams ir verslo atstovams. Analizuodami puslapio lankytojų statistiką, galėsime geriausiai nustatyti, kokios informacijos mūsų klientai ieško ir pagal tai toliau formuosime turinį bei puslapio architektūrą.
Lietuvos oro uostų misija yra užtikrinti skirtingą aukštos kokybės keleivių patirtį. Per pastaruosius metus Palangos oro uoste įdiegėme atnaujinimus, kurie leido klientams pasiūlyti dar kokybiškesnes ir patrauklesnes paslaugas. Siekdami sklandesnio ir greitesnio keleivių patikros proceso ne Šengeno erdvėje, išplėtėme pasienio patikros zoną. Taip ne tik atsižvelgėme į keliautojų poreikius, bet ir galėjome padidinti šioje zonoje darbo vietų skaičių nuo 2 iki 5. Atsižvelgdami į ne Šengeno zonos keleivių komfortą, prieš patenkant į pasienio patikros zoną įrengėme stoginę. Artimiausiu metu ne Šengeno zonoje ketiname plėsti erdvę prieš patikros zoną. Įrengti stoginę dar vienoje, pietinėje, terminalo dalyje. Norėdami sukurti jaukesnę oro uosto aplinką, ne Šengeno erdvės išvykimo zonoje planuojame įrengti naują kavinę, lietuviškų prekių parduotuvę ir „Duty Free“ parduotuvę.
Tikime, kad regiono reprezentacija prasideda jau oro uoste, todėl Lietuvos oro uostai nuolatos siekia aktyvinti Lietuvos ir atskirų šalies regionų, pavyzdžiui, Klaipėdos pasiekiamumą oro transportu, ieško bei taiko įvairias priemones verslo ir turizmo keleiviams pritraukti. Prioritetu laikome investavimą į nuolatinį infrastruktūros gerinimą ir tikime, kad tai leis sukurti papildomas galimybes veiklos efektyvumui ir maršrutų plėtrai. Tikimės, kad nuoseklus ir kryptingas darbas leis užtikrinti aukštą keleivių paslaugų kokybę ir toliau laikytis krypties kuriant modernų, patogų ir jaukų oro uostą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą