Radioaktyvių atliekų kapinynas: neaiškios kokybės betonas gali slėpti rimtus nusižengimus

Dėl bylų vilkinimo dažnai kritikuojami prokurorai kartais sprendimus priima itin skubotai. Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje buvęs bendrovės „Betono bazė“ direktorius kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Tačiau daugiau nei prieš metus į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) kreipęsi „Betono bazės“ atstovai įžvelgė daug rimtesnių nusižengimų, galėjusių ne tiktai padaryti didelės žalos šiai bendrovei, bet ir sukelti pavojų aplinkai.

Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų kapinynui betoną vežusios „Betono bazės“ atstovai sunerimo, kad į šį svarbų objektą galėjo patekti ne tik visus reikalingus sertifikatus turinti jų produkcija.

Jie baiminosi, kad ypač svarbus statinys gali neatitikti aplinkosaugos reikalavimų ir kelti pavojų aplinkiniams gyventojams, nes radioaktyvių atliekų kapinyno vietai įrengti gali būti panaudota neaiškios kokybės betono. Ši standartų neatitinkanti statybinė medžiaga gali siekti iki dviejų trečdalių viso darbams panaudoto betono kiekio.

Teisėsaugai buvo pranešta, kad, prisidengdama „Betono bazės“ vardu, kokybės sertifikatų galbūt neturintį betoną tiekė kita bendrovė – „Eurobetonas“.

Įtarimai pasitvirtino – tyrimą atlikę Panevėžio prokurorai ir FNTT pareigūnai nustatė, kad betoną į svarbų objektą tiekė ne tik sertifikatą turinti „Betono bazė“, bet ir „Eurobetonas“.

Ši įmonė įkurta 2019 m. birželio 17-ąją – tą pačią dieną, kai „Betono bazė“ ir „Eurovia Lietuva“ pasirašė sutartį, pagal kurią „Betono bazė“ įsipareigojo tiekti betono mišinį Ignalinos atominės elektrinės labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynui.

Vėliau paaiškėjo, jog didžioji dalis betono mišinio į radioaktyviųjų atliekų kapinyną gabenta ne iš „Betono bazės“, o iš bendrovės „Eurobetonas“ gamybos vietos, maža to, „Betono bazės“ betonvežiais, galbūt iš anksto susitarus su jų vairuotojais.

„Eurobetonui“ tiekiant mišinį atominei elektrinei, be betonvežio vairuotojų, buvo pasitelkiami ir kiti „Betono bazės“ darbuotojai. Tačiau darbo sutartyse numatytą atlyginimą jiems mokėjo „Betono bazė“.

Pastarosios teisininkai pastebėjo, jog „Eurobetonas“ ir „Betono bazė“ nebuvo pasirašę jokios sutarties dėl bendrų darbų.

Todėl teisininkus nustebino prokuratūros sprendimas kuo greičiau išsiųsti bylą į teismą, pareiškus tik vieną kaltinimą. Jų nuomone, šiuo atveju visas aplinkybes dėl buvusio vadovo veiksmų reikėjo kruopščiai patikrinti.

Tikrinti išties buvo ką – savo sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pats detaliai išvardijo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau juos palaikė civiliniais verslininkų santykiais. Nors tuo pat metu prokuratūra konstatavo, kad svarbiam objektui tiekiamas betono mišinys turėjo atitikti visus reikalavimus.

Skubotą sprendimą perduoti teismui tik dalį tyrėjų surinktos medžiagos „Betono bazė“ jau apskundė aukštesniam prokurorui. Šį skundą suskubta atmesti.

Aukštesniojo prokuroro neįtikino argumentai, kad faktų, jog „Betono bazė“ nebendradarbiavo su „Eurobetonu“, o buvęs vadovas asmeniškai sudarė nei ekonomiškai, nei reputacijos atžvilgiu nenaudingus sandorius, negalima laikyti įprastais civiliniais teisiniais santykiais.

Susidarė neįprasta teisinė situacija – dalyje surinktos medžiagos prokuratūra įžvelgė neteisėtus buvusio „Betono bazės“ vadovo veiksmus, o kitoje dalyje, kuri nors ir labai glaudžiai susijusi su pirmąja, atkakliai juos neigia.

Kad betonas Ignalinos atominei elektrinei galėjo būti tiekiamas ne visai skaidriai, rodo ir kitas teisėsaugos tyrimas.

Pareigūnams kilo abejonių ne tik dėl į radioaktyviųjų atliekų kapinyną atgabento betono kokybės, bet ir dėl jo kiekio – jo galėjo būti pristatyta mažiau, nei nurodyta oficialiuose dokumentuose.

Dėl to pareigūnų akiratyje atsidūrė ir šiame objekte dirbusi bendrovė „Ekobana“. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos buhalterijos, siekiant nuslėpti, kad į kapinyną pristatyta mažiau betono, nei būtina darbams atlikti, rašo „Lietuvos rytas“.