„Krovininis kelių transportas paprastai generuoja beveik pusę Lietuvos transporto sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės, todėl Lietuvos vežėjų interesų gynimas, užtikrinant jiems galimybę dirbti Europos transporto rinkoje sąžiningos konkurencijos sąlygomis, yra vienas prioritetinių mūsų rūpesčių ir siekių“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Išankstiniais duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, krovinių vežimas kelių transportu išaugo 10 proc., geležinkelių transportu – 2,7 proc. Gerėjusiais rezultatais „Lietuvos geležinkeliai“ išsiskyrė Baltijos šalių kontekste, nes šiuo laikotarpiu tiek Estijos, tiek Latvijos geležinkeliais buvo pervežta mažiau krovinių nei pernai.
Klaipėdos uoste pirmą šių metų ketvirtį krauta 11,1 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Ministerijos teigimu, didžiausios įtakos šiam augimui turėjo 76,3 proc. padidėjusi konteinerių krova, kuri buvo daug spartesnė nei Rygos, Talino ir Kaliningrado uostuose. Pranašumą Klaipėdai suteikė 2018 m. uoste pradėjęs veikti konteinerių paskirstymo centras, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais laivais į gretimų šalių uostus.
Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius šiemet sausį-kovą, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 7 proc. – nuo 1,24 mln. iki 1,32 mln., iš jų daugiau kaip milijonas keleivių aptarnauta Vilniaus oro uoste. Šiame oro uoste keleivių padaugėjo 3,3 proc., Kauno – 20 proc., Palangos – 26 proc.
Pirmą ketvirtį skrydžiai buvo vykdomi iš viso 89 maršrutais, iš jų Vilniaus oro uoste – 64, Kauno – 20, Palangos – 5. Oro transportu pervežtų krovinių minėtu laikotarpiu padaugėjo 4,5 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą