Tai nusprendė ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) posėdžiavę lyderiai.
Belgijos sostinėje susirinkę ES šalių vadovai apsvarstė EK pateiktą pasiūlymą dėl ES energetikos sąjungos sukūrimo. Esminis šios sąjungos tikslas sustiprinti ES politiką 5 svarbiausiose srityse – užtikrinti skaidrų ir saugų apsirūpinimą energijos ištekliais, užbaigti ES vidaus energijos rinką, didinti energetinį efektyvumą, skatinti inovacijas ir atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, energetikos sąjunga yra naudinga Lietuvai, nes padidins visos ES energetinį saugumą, užtikrins skaidrius santykius tarp ES šalių ir išorės tiekėjų, sustiprins ES narių tarpusavio solidarumą.
"Išties pasisekė išsaugoti ir apginti skaidrumo reikalavimą t.y. kad visi susitarimai Europoje, ypač dėl dujų, būtų viešinami – turima galvoje, informuojama Europos Komisija, kad būtų išvengta atskirų šalių įvairiausių užkulisinių sandorių, kai už tas pačias dujas tas pats tiekėjas reikalauja skirtingų kainų. Tai tokio skaidrumo reikalavimas išliko ir mes jį apgynėme, kas labai naudinga visoms Europos šalims, Lietuvai taip pat", - ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė Prezidentė.
Europos viršūnės taip pat sutarė, kad energetikos sąjungos ir visuose strateginiuose ES dokumentuose būtų įtvirtinta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šią iniciatyvą pasiūlė Lietuva. Šiuo metu Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos sinchroniniu režimu vis dar veikia kartu su Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemomis ir yra valdomos iš Maskvos.
"Ir manau, kad tai yra labai naudinga mums", - neabejojo D. Grybauskaitė.
Kuriama energetikos sąjunga numato ir kolektyvinį ES šalių apsirūpinimą dujomis tiekimo krizės atveju. Pasak šalies vadovės, tai sustiprins strateginę Klaipėdos SGD terminalo reikšmę regione, nes nutrūkus tiekimui dujotiekiais terminalas galėtų dujomis aprūpinti visas tris Baltijos valstybes.
ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. EK duomenimis, ji importuoja 53 proc. suvartojamos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR kasmet. 12 valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, neatitinka ES mažiausio jungčių planinio rodiklio – kad bent 10 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos pajėgumo būtų galima įsigyti ar parduoti kitoje ES šalyje. 75 proc. ES pastatų energija naudojama neefektyviai, 94 proc. transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90 proc. yra importuojami. Didmeninės elektros energijos kainos Europoje 30 proc. didesnės nei JAV, o didmeninės dujų kainos didesnės daugiau nei 100 proc.
Kad išspręstų šias problemas, EK siekia, jog būtų sukurta energetikos sąjunga, kuria būtų sumažinta valstybių narių priklausomybė nuo vienintelių energijos tiekėjų, padidintas energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumas, užtikrintos konkurencingos energijos kainos ir daugiau pasirinkimo galimybių kiekvienam vartotojui – tiek gyventojams, tiek verslui. Planuojama, kad tinkamai sujungus Europos elektros energijos tinklą vartotojai kasmet sutaupytų iki 40 mlrd. EUR per metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą