Iki šių metų pabaigos bus atleisti 4 tūkst. darbuotojų, dar 11 tūkst. bus atleisti 2014 metais. Naujasis įstatymas panaikins iki šiol galiojusią teisę valstybės tarnautojams dirbti tarnyboje iki pat pensijos. Žiniasklaida teigia, kad iš viso viešajame sektoriuje iki 2015 metų pabaigos bus atleista net apie 150 tūkst. darbuotojų.
Toks įstatymo pakeitimas yra viena iš sąlygų Graikijai gauti 8,8 mlrd. eurų paskolą iš tarptautinių kreditorių. Euro zonos pareigūnai vakar susitiko ir patvirtino vėluojančią pirmąją paskolos dalį Graikijai, kuri siekia 2,8 mlrd. eurų, o likusieji 6 mlrd. bus išmokėti iki gegužės 13 dienos.
Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga ir privataus sektoriaus sąjunga GSEE kvietė darbuotojus protestuoti prieš šias taupymo priemones. Pasipiktinimą prie Parlamento išreiškė keli tūkstančiai žmonių. Manoma, kad priėmus naująjį įstatymą šalies nedarbo lygis viršys dabartinius 27 proc.
„Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru teisininku Egidijumi Bičkausku.
- Mūsų politikai nuolat kalba, kad valdininkų mažinimas esą skolų problemos nesprendžia. O kodėl tuomet visoje ES tokios problemos būtent ir sprendžiamos mažinant valstybės tarnautojų bei valdininkų skaičių? Nejaugi jie kvailesni?
- Aš nemanau, kad vien tik mažindami valdininkų skaičių jie tas problemas sprendžia, juolab Graikijoje. Žinoma, tai yra viena iš daugelio sąlygų norint gauti tuos ES milijardus, tačiau tikrai ne vienintelė. Kita vertus, aš nemanyčiau, kad Lietuva turi per mažai valdininkų. Atvirkščiai, mes jų tikrai turime per daug. Todėl galvoju, kaip tokios priemonės atrodytų pas mus, esant reikalui? Įvertinant tai, kad po kiekvienų rinkimų kiekviena laimėjusi politinė partija visuomet skiria savus žmones į, galima sakyti, visas valdiškas pozicijas, pasidalija postus, į savo vadovaujamas įstaigas priima arba artimuosius, arba partinius, arba šiaip lojalius, beveik nekreipdama dėmesio į jų kompetenciją. Lietuvoje tokio masto atleidimas apskritai sunkiai įmanomas, nes reikėtų paprastinti visą valstybės tarnybos sistemą, o tai sukeltų ne tiek tų valdininkų, kiek visos sistemos pasipriešinimą.
- Graikijoje dabar apie 27 proc. žmonių neturi darbo ir buvo galima nesunkiai prognozuoti, kad jie tikrai audringai protestuos. O kas turėtų nutikti Lietuvoje, kad žmonės pradėtų ginti savo teises ir interesus?
- Žinoma, reikėtų skaičiuoti, bet aš nemanau, kad net ir atleidus 15 tūkst. valdininkų pas mus taip stipriai padidėtų nedarbas. Ir juo labiau nemanau, kad tai sukeltų kokių nors socialinių neramumų. Reikėtų atsakingai tokius mažinimus vykdyti, paisant pačios įstaigos darbo kokybės ir ypač žiūrint, kad tokie mažinimai nevirstų paprasčiausiu susidorojimu, siekiant atlaisvinti kėdę saviems. To banalaus protekcionizmo pas mus yra užtektinai. Nežinau, kas pas mus galėtų sukelti neramumus. Lietuvis dabar yra per daug nuolankus.
- Ar Lietuva gali pasimokyti iš Graikijos situacijos? Kaip mums neužlipti ant to paties grėblio?
- Įsivaizduoju, jeigu mus taip spaustų, kad tektų atleisti ir valdininkus, mūsų valdžia teisiškai viską įformintų taip, kaip reikia, nors realybė būtų kiek kitokia... Patikėkite manimi, popierių rašyti mūsų nepamokysi. O pasimokyti mes turime nuo pat šios krizės pradžios: gyventi pagal savo galimybes. Nebus taip, kad kažkas ateis iš šalies ir mus gelbės ar dykai dalys gėrybes. Taip nebūna. Tokia ir pamoka. Tačiau man atrodo, kad mes netgi per daug uoliai laikėmės ir laikomės visų nurodymų iš užsienio, esame pernelyg „lankstūs“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą