Antradienį iškilmingai atidarytas "Nord Stream" dujotiekis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos ir Olandijos ministrai pirmininkai Fransua Fijonas(Francois Fillon) ir Markas Rutė (Markas Rutte) bei Europos Sąjungos energetikos komisaras Giunteris Otingeris (Gunther Oettinger) oficialiai atidarė pirmą 1224 km ilgio "Nord Stream" dujotiekio liniją, besidriekiančią per Baltijos jūrą.
2012 metais bus atidaryta antroji dujotiekio linija ir vamzdynais per metus bus galima transportuoti 55 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų Europos Sąjungoms šalims.
Į oficialią dujų atitekėjimo per "Nord Stream" dujotiekį pradžią ant Baltijos jūros įsikūrusiame Lubmine susirinko valstybių vadovai, verslo lyderiai ir dar 420 svečių. Ceremonijos vedėjai - keturių šalių vadovai, kurių įmonės yra "Nord Stream" akcininkės.
Penkių "Nord Stream" akcininkių "Gazprom", "BASF Wintershall", "E.ON Ruhrgas", "Nederlandse Gasuine" ir "GDF SUEZ" vadovai patvirtino valstybių vadovų žodžius, kad "Nord Stream" - svarbus indėlis į ilgalaikį išteklių tiekimo užtikrinimą. Penki konsorciumo akcininkai padengia 30 proc. iš 7,4 mlrd. eurų bendrų projekto investicijų, o kiti 70 proc. suteikiami paskolomis iš 30 tarptautinių komercinių bankų.
"Nord Stream" yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas "atitinka Europos interesus".
Oficiali ceremonija surengta Lubmine, kur "Nord Stream" susijungia su Europos sausumos dujotiekiais OPAL ir NEL.
"Nord Stream" yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su ES per Baltijos jūrą. 2008 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 320 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki daugiau nei 500 mlrd. kubinių metrų. Vadinasi, iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 188 mlrd. kubinių metrų per metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą