Tyrimas: už jūrų gėrybių slypi vergovė (video)

Tailando žvejybos pramonė yra viena didžiausių pasaulyje – jos vertė siekia 4 mlrd. dolerių. Beveik ketvirtis milijono čia dirbančių Birmos imigrantų yra brutaliai išnaudojami. Be to, Tailando žvejai į visą pasaulį eksportuojamas krevetes maitina vadinamosiomis mažos vertės „šlamštinėmis žuvimis“, rašo „The Ecologist“.

Dauguma žvejų šioje industrijoje yra birmiečiai. Kaip skelbia nevyriausybinė, žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“, Tailando laivuose dirba apie 250 tūkst. Birmos piliečių ir beveik absoliuti dauguma nėra ginami jokių įstatymų. Ekspertai priduria, kad ši „nematoma darbo jėga“ Tailando žvejų laivuose yra brutaliai išnaudojama.

Kaip atskleidžiama Jimo Wickenso „The Ecologist“ sukurtame dokumentiniame filme, šešiolikmetis Wai Yanas, kaip ir daugelis kitų jo tautiečių, į Tailandą atvyko ieškoti geresnio gyvenimo. Jis pradėjo dirbti vienoje žvejybos kompanijoje, kuri siūlė ypač gerą atlyginimą. Tačiau tik įlipus į laivą situacija pasikeitė: į krantą jis buvo išleistas po dviejų metų.

„Kai dirbama – esame absoliučiai jų rankose. Nieko negalime padaryti. Privalome vykdyti jų įsakymus, valgyti – kada sakoma, miegoti – kada nurodoma. Nėra absoliučiai jokios galimybės pasiteisinti. Kai padariau klaidą rūšiuojant žuvį, mane mušė metaliniais

“

Tailando žvejybiniame laive dirbęs birmietis Nyanas

„Kaskart, kai pamatydavau pagrindinį laivą, apsivergdavau, nes norėdavau namo. Tačiau manęs niekas neišleido“, – savo istoriją leidiniui „The Ecologist“ pasakoja W. Yanas.

Vaikinas buvo perkėlinėjamas iš vieno mažo žvejybinio laivo į kitą, o išplaukus šimtus mylių į Indijos vandenyną, vienintelis kontaktas su žemynu buvo kartais atplaukiantys, degalus ir maistą atgabenantys bei laimikį išplukdantys aprūpinimo laivai.

„Tomis dienomis miegodavau apie 4 valandas. Kapitonas visą laiką su savimi nešiojosi ginklą – kad niekas jam neišdrįstų pasakyti „ne“. Buvo labai sunku. Nuo blogos mitybos sulysau ir išsekau. Privalėjau dirbti tiek, kiek jie norėjo. Dažnai apimdavo savižudiškos mintys. Į krantą grįžau tik todėl, jog į laivą pradėjo sunktis vanduo. Mes neturėjome nei mobilaus ryšio, nei kokio kito komunikacijos būdo. Viskas, ką mačiau, buvo jūra“, – pasakoja W. Yanas.

„Mes nesiskundėme savo atlyginimu“, – toliau pasakoja birmietis. „Vienas mano draugas paklausė, ar mačiau netoli uosto plūduriuojančius bevardžius kūnus. Juk jie bandė skųstis dėl sutarto atlyginimo“.

Slaptai filmuojantis „The Ecologist“ žurnalistai sugebėjo patekti į kelis Indijos vandenyne žvejojančius Tailando laivus, kuriuose tokių tipiškų istorijų pavyko užfiksuoti ir daugiau. Šiuose laivuose –vergiškos darbo ir gyvenimo sąlygos: iš paprasčiausių lentų sudėti miegojimo gultai patalpose, kurių aukštis nesiekia nė juosmens; jokios darbo aprangos, surūdiję peiliai ir įmontuoti garsiakalbiai, signalizuojantys vėl grįžti prie sugauto laimikio rūšiavimo.

Kalbinti birmiečiai pasakojo ir apie tai, kaip laivo kapitonai paprasčiausiai nušaudavo nepaklusnius darbininkus. „Kapitonas paprasčiausiai išsitraukė savo ginklą ir šovė. Jis iškrito pro bortą, tačiau užsikabino tarp dviejų laivų, bandė ropštis atgal. Tačiau kapitonas paprasčiausi iššovė antrą kartą, ir nelaimingasis nuskendo. Asmeniškai tokią sceną mačiau dukart“, – sako emigrantas iš Birmos Nyanas.

„Kai dirbame – esame absoliučiai jų rankose. Nieko negalime padaryti. Privalome vykdyti jų įsakymus, valgyti – kada sakoma, miegoti – kada nurodoma. Nėra absoliučiai jokios galimybės pasiteisinti. Tai labai blogai. Kai padariau klaidą rūšiuojant žuvį, mane mušė metaliniais strypais. Net bandė nušauti“, – priduria „The Ecologist“ kalbintas Nyanas.

Tailando žvejybiniai laivai traluoja (dugnu traukia tinklą) žuvingose Tailando įlankos ir Andamanų jūros pakrantėse. Tačiau „The Ecologist“ kalbinti žvejai teigė, kad dažnai nelegaliai kertamos jūrinės sienos ir žvejojama Birmos, Malaizijos, kartais Bangladešo, Indonezijos ar net Australijos vandenyse.

Aplinkosaugos aktyvistai teigia, kad nelegalūs, nereguliuojami ar net nestebimi žvejybos laivai dažnai naudoja aplinkai žalingus įrenginius, naikinančius Pietryčių Azijos jūros ekosistemą. Vienas tokių būdų užsienio rinkose vertingas jūros žuvis ir gerybes šerti mažiau vertingais laimikiais.

„Darbo sąlygos žvejybos industrijoje yra kitas didžiulis iššūkis organizacijoms, kurios siekia, kad jūros maistas būtų išlaikantis ekologinę pusiausvyrą bei etiškas. Tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse pasitaiko daugybė atvejų, rodančių, kad reikia gerinti darbo sąlygas žvejybiniuose laivuose“, – sako Blake`as Lee Harwoodas iš organizacijos „Sustainable Fisheries Partnership“.