18 milijonų Danės krantinėms tikimasi gauti iš valstybės

Projektai

Kodėl Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijai pritrūko 18 mln. Lt ir iš kur ketinama gauti tiek pinigų?

Į tokį klausimą paprašėme atsakyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėją Skirmantą Buivydą.

Suma "apkarpyta"

Projekto "Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra - jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas" sąmata buvo sudaryta 2004 metų liepos statybos darbų kainomis. Tada, projektuotojų apskaičiavimais, projekto vertė buvo 33 milijonai litų.

Paraiška dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondo pateikta 2005 metų balandį, parengus ir Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje patvirtinus krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Tai buvo viena bendra paraiška visoms Danės upės krantinėms, tiek toms, kurios priklauso Savivaldybei, tiek tai jų atkarpai, kuri priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai - nuo Pilies tilto iki pasukamojo tiltelio - krantinėms, prie kurių švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai.

Projekto paraiška Vilniuje buvo vertinama beveik 15 mėnesių. Savivaldybei teko atsakyti į daugelį projekto vertintojų klausimų raštu, "apginti" projektą, nes bendra ES lėšų, skirtų turizmo srities projektams finansuoti, suma buvo žymiai mažesnė nei prašoma pateiktose paraiškose ES lėšoms gauti.

Nuo prašytų 30,8 mln. Lt ES lėšų sumos buvo "nukirpta" apie 5 mln. Lt. Iš ES lėšų nefinansuojama Uosto direkcijai priklausančių krantinių rekonstrukcija. Taip pat šiek tiek buvo sumažintas ir Savivaldybės krantinių biudžetas. ES lėšų paramos sutartis pasirašyta ir finansavimas gautas 2006 metų liepą.

Iš ES buvo gauti apie 25,8 mln. Lt, Savivaldybės indėlis į šį projektą - 3 mln. litų, iš viso projektui skirta 28,8 mln. Lt, o reikia 46,8 mln. Lt.

Savivaldybės administracijos Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjas S. Buivydas: "Finansavimo Savivaldybė ieško labai atkakliai ir, sakyčiau, sėkmingai."

Prieš skelbiant rangovo parinkimo konkursą, S. Buivydo teigimu, reikėjo koreguoti projektą: nuo Savivaldybės krantinių projekto atskirti Uosto direkcijos atkarpą, kuriai parama nebuvo skirta. Šis procesas užtruko kelis mėnesius.

Nuo 2004 iki 2007 metų intensyviai kilo statybos darbų kainos, didėjo infliacija. Palyginti su skaičiuojamosiomis, pakilo žemės, medžio, betono darbų, plieninių įlaidų kainos, taip pat labai pabrango darbo jėga.

Pirmas konkursas atšauktas dėl pasiūlytų per didelių kainų. Vėliau jo dalyviai buvo kviečiami derėtis, tačiau nusiderėti nepavyko, ir kaina liko ta pati. Skirtumas tarp dviejų pasiūlymų buvo labai didelis - 12 milijonų litų. Mažiausią kainą - 46,8 mln. Lt - pasiūlė Gargždų UAB "Hidrostatyba", o AB "Klaipėdos hidrotechnika", užėmusi antrą vietą konkurse, - 58 mln. Lt.

Nieko kito nebeliko

"Mums nieko kito nebeliko, kaip tik pasirašyti sutartį su "Hidrostatyba", pasiūliusia mažiausią kainą. Kitu atveju, jeigu būtume atsisakę tai padaryti, būtume netekę ir tų 25,8 mln. Lt iš ES, ir projektas dar kelerius metus nebūtų buvęs pradėtas vykdyti",- "Vakarų ekspresui" sakė S. Buivydas.

Pinigų tikimasi gauti

"Šiuo metu mes darome viską, kad tie 18 milijonų litų būtų skirti iš valstybės biudžeto. Iš tikrųjų statomos krantinės reikalingos ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, jeigu ji nori vadintis jūrine valstybe. Visos jachtos ir regatos į Lietuvą atkeliauja tik per Klaipėdą, kito kelio joms nėra. Valstybė nemažai milijonų investuoja į krovininio uosto infrastruktūrą, į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomus projektus, todėl manome, kad ji turėtų taip pat prisidėti ir prie jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje kūrimo, prie pramoginių krantinių statybos. Jos turi būti statomos ne tik ES ir Savivaldybės, bet ir valstybės biudžeto lėšomis.

Kasmet į Lietuvą atvyksta apie 30 tūkstančių jūros turistų (įskaitant kruizinių laivų turistus). Jie visi atvyksta į teritoriją, kurioje vykdomas krantinių rekonstrukcijos projektas. Ateityje turistų skaičiai neabejotinai augs. Įgyvendinamas projektas yra didelio rekreacinio ir kultūrinio potencialo vietovėje. Klaipėdos Senosios pilies teritoriją ir Danės krantines ketinama paversti visos Vakarų Lietuvos turizmo ir pramogų centru su jame atgijusiomis istorinėmis ir archeologinėmis vertybėmis, muziejais, laivininkystės kultūra, jachtų ir mažųjų laivų prieplaukomis, kavinėmis, restoranais, mažais viešbutėliais, žuvų turgumi, senovinėmis dirbtuvėlėmis. Analogiški miestų prie vandens kvartalai yra įprasti išsivysčiusiose Europos valstybėse", - Savivaldybės poziciją išsakė S. Buivydas.

Pasak jo, pradedant 2007-aisiais pateikta nemažai įvairių paraiškų. Paklaustas, kokie šansai, kad ta parama bus gauta, Savivaldybės atstovas atsakė: "Šansai dideli. Darome, ką galime."

Jeigu Vyriausybė dėl kokių nors priežasčių nuspręstų šio projekto nefinansuoti, Klaipėdos savivaldybė yra pateikusi paraišką dėl trūkstamo finansavimo kitiems ES fondams 2007-2013 metų laikotarpiui. Taigi iš kurių nors finansavimo šaltinių pinigų tikimasi gauti dar šiemet, vėliausiai - kitų metų pradžioje.

Žinia, šių metų valstybės biudžetas jau patvirtintas, o kitų metų planuojamas dabar. Jeigu kitų metų biudžete atsiras pinigų Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijai, tada būtų pradėtas antras darbų etapas, kuris baigtųsi kitų metų gegužę, ir jis būtų finansuojamas iš kitų šaltinių, o ne iš ES regioninės plėtros fondo.

Vietiniai ekspertai nesutaria

Projektas yra sudėtingas tuo, kad darbai atliekami kultūros paveldo zonoje. Problemų kilo pačioje jo įgyvendinimo pradžioje 2007-aisiais, nes teko koreguoti techninį projektą, kuri 2004 m. parengė Danijos inžinerinė projektavimo kompanija "COWI". Nuo jo parengimo iki darbų pradžios jau buvo praėję treji metai. S. Buivydo teigimu, techniniame projekte ne viskas buvo numatyta, kai kurie sprendimai palikti konkursą laimėsiančiam rangovui. Tai buvo įrašyta į konkurso sąlygas. Pavyzdžiui, jis turėjo baigti projektuoti elektrotechninę dalį, detalizuoti hidrotechninės dalies sprendinius.

Galimybių studija, poveikio aplinkai vertinimas ir techninis projektas, kuriuos atliko danai, kainavo apie 1 mln. Lt. Tai 2003-2004 metais 100 proc. buvo finansuojama iš ES lėšų pagal PHARE programą.

Paklaustas, ar Lietuva neturi tokių specialistų, kad danai rengė techninį projektą, S. Buivydas atsakė: "Čia kita problema. Nors mes turime, tiesa, nedaug, specialistų, tačiau jie tarpusavyje ne visada randa bendrą kalbą. Du ekspertai, turintys vienodus atestatus, gali turėti skirtingas nuomones tuo pačiu klausimu, pavyzdžiui, koks turi būti polių arba inkarinių templių, sutvirtinančių polius, ilgis, skersmuo ir t. t. Kol jie prieina prie vieningos nuomonės, mes prarandame nemažai laiko. Dėl to kenčia užsakovas, nes vėluojama atlikti darbus. Nesinori kaltinti danų, jie savo darbą padarė."

Tiltelį - iki pavasario

Pasak S. Buivydo, pastaruoju metu su Kultūros paveldo departamento atstovais bendradarbiaujama geranoriškai. Buvo iškilusių problemų dėl pasukamojo tiltelio, jie nedavė leidimo tiltelio nukelti, kol nebus atlikti išsamūs tiltelio matavimai, todėl jis nerekonstruotas iki rugsėjo 1 d., kaip planuota.

Dabar šie matavimai jau atlikti: žadama tiltelį nukelti rugsėjį, jo rekonstrukcija bus nukelta į antrą darbų etapą, kuris jau bus finansuojamas iš tų 18 milijonų litų, kuriuos tikimasi gauti.

Tai, kad tiltelis nebuvo rekonstruojamas kruizinių laivų sezono metu, S. Buivydo manymu, ko gero, išėjo tik į gera. Be jo per Jūros šventę būtų buvę sunku, nes jis yra trumpiausias kelias norint patekti į kruizinių laivų krantinę, priešingu atveju žmonėms reikėtų eiti aplinkui. Todėl jo darbai atidėti, tačiau jų bus imamasi iš karto, kai tik pasibaigs vasaros sezonas.

S. Buivydo teigimu, rugsėjį "Hidrostatyba" turėtų gauti Kultūros paveldo departamento leidimą tiltelį nukelti, parengs projektą ir iki kitų metų pavasario jis turėtų būti grąžintas į vietą jau rekonstruotas.

Dalia BIKAUSKAITĖ