Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pasiūlė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ar miesto Tarybai įsteigti ir iš dalies finansuoti jūrinės kultūros sričių apdovanojimus "Albatrosas". Būtų teikiamos mažytės Smiltynėje pastatyto "Albatroso" paminklo išplaukusiems ir negrįžusiems jūrininkams bei nuskendusiems laivams skulptūrėlės.
Tokie apdovanojimai kasmet būtų skiriami labiausiai jūrinėje srityje pasižymėjusiems asmenims. Numatomos šešios nominacijos - geriausias jūrinis socialinis projektas, geriausias jūrinis kultūrinis projektas, metų poelgis jūrinėje srityje, geriausias jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidinys, geriausias marinistinės žurnalistikos darbas ir t. t.
Apdovanojimai kasmet būtų teikiami gegužės 20 d. per Europos jūros dieną ir jų daugiausia būtų trys. Preliminariais apskaičiavimais, 3 "Albatroso" paminklo skulptūrėlėms reikėtų apie 8 tūkst. Lt. Pasak Koordinacinės tarybos pirmininko Petro Bekėžos, jeigu kuriais nors metais vertų apdovanoti žmonių neatsirastų, tada apdovanojimai nebūtų teikiami.
Ar ne per daug?
Jūrų transporto darbuotojai apdovanojimų jau turi ne vieną. Susisiekimo ministerija teikia Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklus, Lietuvos jūrininkų sąjunga ir asociacija "Jūros veteranai" įsteigė ženklą "Jūros veteranas". Susisiekimo ministerija jau pateikė Seimui svarstyti pasiūlymą papildyti valstybinio apdovanojimo įstatymą - siūloma įsteigti jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalį, kuriuo už ypatingus nuopelnus būtų apdovanojami jūrų transporto darbuotojai.
Kai kurie Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai suabejojo, ar tų jūrinių apdovanojimų nebus per daug, ar nebus sviestas sviestuotas. "Albatroso" apdovanojimų idėjos autoriai tikina, kad turimi apdovanojimai neapima jūrinės kultūros srities, be to, norima, kad šį apdovanojimą teiktų būtent miesto valdžia.
Siūloma dar svarstyti
Koordinacinė taryba parengė apdovanojimų nuostatus. Dirbta 1,5 metų, derinta su juristais. Tačiau šiemet balandžio 18 d. klausimą svarstant miesto Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje jos nariams iškilo daugybė klausimų. Vėl pradėta svarstyti, kas tai yra jūrinė kultūra, kelti klausimai, ar į šią sąvoką įeina socialinis poelgis, ar gaisro gesinimas yra kultūra, ar dailininkas marinistas gali pretenduoti į apdovanojimą ir t. t. Koordinacinės tarybos narys savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistas Vidas Pakalniškis, pristatinėjęs jūrinių apdovanojimų idėją komisijai, bandė aiškinti, jog grynųjų sąvokų čia ieškoti nereikėtų - kultūra bus susijusi su socialiniais dalykais.
Komisijos narys Algirdas Grublys atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos kultūros ir meno taryba, svarsčiusi šį klausimą, priėmė neteisėtą sprendimą, nes posėdyje dalyvavo tik 4 iš 11 narių, taigi nebuvo kvorumo.
Komisijos nariams nerimą kėlė ir tai, kad su skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu dėl skulptūrėlių susitarta tik žodžiu, nėra pasirašyta autorinė sutartis.
Pasak A. Grublio, idėjos, paremtos žodiniais susitarimais, pakišamos Tarybai, o paskui ji turi kapstytis, ieškoti lėšų. Jo manymu, "Albatroso" apdovanojimai - skubota idėja. "Visuomenininkai prisigalvoja visokių dalykų, o paskui jų iniciatyvos gula ant savivaldybės pečių. Kodėl lėšų tokiems apdovanojimams neieškoma jūrinėse organizacijose?" - klausė A. Grublys.
Kita vertus, tiek A. Grublys, tiek komisijos narys Vidmantas Plečkaitis suabejojo, ar tinkami yra būtent tokie apdovanojimai - juk "Albatroso" paminklas yra skirtas žuvusiems paminėti, o skulptūrėlėmis žmonės būtų apdovanojami už gerus darbus.
Komisija pasiūlė šį klausimą dar gerai apsvarstyti ir miesto Tarybai teikti šiemet spalį.
Tarybos nariai pasipiktino
Šiemet gegužės 14 d. vykusiame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje jos nariai, supažindinti su tokia situacija, pasipiktino tuo, kad minėtai komisijai, kurioje esą nėra nė vieno jūrininko, tokie apdovanojimai padvelkė Lėbartais, kad patarta ieškoti kito simbolio.
Buvo manančiųjų, jog reikia paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos leidinį apie paminklą "Albatrosas" ir duoti paskaityti komisijos nariams, kad jie suprastų, koks gyvybingas paukštis yra albatrosas.
Beje, tiek Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija, tiek Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, t. y. abi, turi tik patariamąjį balsą. P. Bekėža siūlė išsiaiškinti, ar komisija turėjo teisę neleisti Koordinacinei tarybai savo pasiūlymo pristatyti miesto Tarybai. Nuspręsta, kad Koordinacinė taryba turėtų susitikti su komisija ir padiskutuoti jūrinių apdovanojimų klausimu.
Rašyti komentarą