Šiandien A. Karabinui dar 35 metai ir jis yra vienas iš jauniausių Lietuvos kapitonų, bet ne jauniausias. Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros centro vedėjos Genutės Kalvaitienės, darbinį kapitono diplomą turi 27-28 metų Artiomas Danilovas, 2008 m. baigęs Jūreivystės mokyklą. Tačiau žinių, ar jis jau dirba kapitonu, neturima. Pasak jos, laivų savininkams dar rūpi ir asmenybės branda, kad galėtų patikėti brangų krovinį ir laivą. Karjeros centro vedėja sako, jog šiais laikais jauni kapitonai nebėra stebuklas ir jiems nereikia laukti iki keturiasdešimties metų kaip sovietmečiu. Beveik visi baigę mokyklą, jeigu iš karto dirba be jokių pertraukų, per 10 metų tampa kapitonais.
"Limarko" laivininkystės kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris sako, jog kompanija stengiasi motyvuoti savo darbuotojus, sudaryti sąlygas kilti karjeros laiptais. Juos iš šalies eiti kokias nors pareigas ji samdo tik tada, jeigu neturi savų. A. Karabinas šioje kompanijoje dirba nuo 2009 metų, taigi jis yra iš savų.
Žvaigždėms reikia laiko
Nepaisant jo amžiaus, A. Karabinas jūroje jau yra išdirbęs 12 metų. Jis dėkingas "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovybei, kad juo pasitikėjo, kapitonams, kurie jį rekomendavo. Paklaustas, ar jaudinasi, Andrius atsakė: "Tai aišku. Kiekvieno reiso pradžioje būna šioks toks jauduliukas, o paskui pripranti, įsivažiuoji ir dirbi savo darbą."
Bandėme ką tik iškeptą kapitoną išmušti iš vėžių užduodami suktą klausimą, ar sugebėtų laivą parplukdyti orientuodamasis tik į žvaigždes. "Jeigu reikės, žinoma, parplukdysiu. Bet patikėkite, mes savo darbe tokiais dalykais seniai nebesinaudojame. Taip, egzaminai to reikalauja, mes tai turime mokėti ir teoriškai galime plukdyti laivą ir pagal žvaigždes. Bet tai užimtų tiek daug laiko. Daug greičiau naudojantis šiuolaikiniais prietaisais, kai tau iš karto parodo, kur tu esi, kur koks laivas plaukia. Esant tokiam greitam darbo tempui plaukimas pagal žvaigždes nenaudojamas. Gal tik kai kuriems skaičiavimams."
Paklaustas, ar bus griežtas kapitonas, atsakė: "Pagal aplinkybes: kai reikės, būsiu griežtas, kai reikės - geras."
Uosto valdymo magistras
Andrius - klaipėdietis. Svarstė, ar jam būti jūrininku, ar lakūnu, ar karininku. Tėvai norėjo, kad liktų Klaipėdoje. Giminės sakė: "Ai, būsi karininkas, šliaužiosi po miškus, geriau būk jūrininkas." Kodėl pasirinko būtent jūrininko specialybę, tiksliai ir pats nežino: matyt, jūra sužavėjo, užkerėjo ir tikėjosi įdomaus darbo. Šeimoje jūrininkų nebuvo, tiesa, tėvas - buvęs refrižeratorių mechanikas, bet kai Andriui buvo 5 metai, jis jau dirbo krante. Dabar šeimoje tik sesers vyras dirba jūroje mechaniku.
Andriui labiausiai sekėsi matematika, tikslieji mokslai. Mechaniku būti nenorėjo, nes nepatinka viską ardyti, narstyti, jam geriau braižyti, skaičiuoti.
2000-aisiais A. Karabinas baigė Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetą ir įgijo transporto inžinerijos ir laivavedybos specialybę. Grupė buvo nedidelė - 11 žmonių, bet net 7 dirba jūroje ir vienas yra susijęs su jūra. Vienas taip pat šiemet pradėjo dirbti kapitonu. Praktiką atliko Karinių jūrų pajėgų laive, senajame "Dzūke". Baigęs iškart studijavo magistrantūroje uosto valdymą - kol dar turėjo noro ir jėgų, taip sakant, tuo pačiu įkvėpimu.
LAIVAS. Konteinervežis "Tokata" didžiausias AB "Limarko" laivininkystės kompanijos laivas.
Balkeriuose įdomiau
Po 6 metus trukusių studijų 2002-aisiais pradėjo dirbti. Darbas logistikos firmoje sėdint prie telefono nepatiko. Labai greitai suprato, kad laivų ekspedijavimas ir logistika nėra jo sritis.
Gavęs pasiūlymą įsidarbino UAB "Baltlanta" žvejybos laivuose, vyko į tris reisus, kurių kiekvienas truko po 6 mėnesius. Pirmas laivas - "Koralas". A. Karabinas perėjo visas pakopas - buvo ir praktikantas-vairininkas, ir ketvirtasis, ir trečiasis šturmanas.
Išbandęs žvejybos laivus, pradėjo dirbti užsienio kompanijų balkeriuose, iš pradžių mažesniuose, paskui - didesniuose, ir jau ėjo kapitono antrojo padėjėjo pareigas.
Balkeriuose, jo manymu, dirbti yra lengviau ir įdomiau. "Žvejybos laivuose žvejoji, žvejoji ir žvejoji. Visus šešis mėnesius būni laive, neišlipi ant kranto. O dirbdamas balkeriuose dalyvauji pakrovimo, iškrovimo, švartavimosi operacijose. Įdomiau, daugiau veiklos, be to, kartu pamatai pasaulį", - sakė A. Karabinas.
Tačiau atsitiko taip, kad pailgino antrojo kapitono padėjėjo reisą nuo 4 iki 6 mėnesių, o tai, pasak Andriaus, jau šiek tiek per daug, tad pradėjo ieškoti kito darbo. Tada jį ir įkalbėjo "Limarko" laivininkystės kompanijos personalo vadybininkas išbandyti laivą konteinervežį. "Iš pradžių buvo nedrąsu. Šiek tiek kitoks laivas, daug naujovių, bet sutikau, ryžausi išbandyti", - prisiminė Andrius.
Egzaminus išlaikė šiemet
2009-aisiais į "Limarko" laivininkystės kompaniją A. Karabinas atėjo dirbti kapitono antruoju padėjėju ir pirmas jo laivas buvo 148 m ilgio konteinervežis "Tokata", galintis gabenti 1100 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tas pats, kuriame jis dabar bus kapitonas.
Dirbdamas šioje kompanijoje 2011-aisiais tapo kapitono vyresniuoju padėjėju. Beje, kartais jūrininkai, bijodami atsakomybės, nenori būti kapitonais, pasiekia kapitono vyresniojo padėjėjo laiptelį ir toliau nebežengia.
"Šiemet pavasarį atėjo laikas keisti jūrinius dokumentus, pamaniau, reikėtų tobulėti. Žinoma, drąsos reikėjo, bet pasiryžau. Ir žmona Jurgita palaikė, netgi skatino. Lankiau daugybę kursų, išsilaikiau egzaminus, dokumentų turiu visą kalną", - pasakojo Andrius.
Egzaminus jis išsilaikė šiemet pavasario pabaigoje ir, jau turėdamas kapitono darbinį diplomą, toliau dirbo kapitono vyr. padėjėju. Tiesa, vyko tik į vieną reisą ir sulaukė reikšmingo pasiūlymo.
Nebeturės užnugario
Laivas "Tokata" dirba Viduržemio jūroje, plaukioja tarp Ispanijos ir Alžyro, tarp Italijos ir Tuniso. Įgulos narių - 16, visi jie Lietuvos piliečiai. Šis laivas Andriui gerai pažįstamas - visi kampai išlandžioti.
Reisas truks 4 mėnesius ir namo A. Karabinas sugrįš galbūt 2015-ųjų vasario pabaigoje. "Per Kalėdas namuose nebūsiu. Ką padarysi, mums ne visada šventes ar gimtadienius tenka švęsti krante. Be abejo, ilgimės namų. Man sunkiausias momentas, kai reikia išvykti ir palikti šeimą, o smagiausias - sugrįžimas. Jauniems, kurie neturi šeimos, gal kiek lengviau", - sakė jis.
Grįžęs, jeigu pavyks, pabus 4 mėnesius krante, ir vėl į jūrą.
"Nemanau, kad būnant kapitonu bus sunku bendrauti su įgula, juk tai dariau ir anksčiau. Sunkiausia bus tai, kad dabar visa atsakomybė guls ant manęs. Anksčiau turėjau užnugarį, galėjau kreiptis į kapitoną, o dabar jau viskas, teks pačiam priimti sprendimus. Privalėsiu tobulėti, juk laivynas vis modernėja, reikalavimai laivavedžiams nuolatos kyla. Viską reikia žinoti, domėtis pačiam, skaityti. Neturiu tikslo dirbti visų tipų laivuose. Pereidamas į kito tipo laivą vėl viską pradedi iš pradžių. Ir krovinys kitoks, ir technika. Būtų gerai daugiau žinoti ir apie tanklaivius, dujovežius etc. Pradedu naują savo gyvenimo ir karjeros etapą", - kalbėjo A. Karabinas.
Jūra jau traukia
Pasirodo, ir Viduržemio jūroje būna audrų, ir didesnių, ir mažesnių, bet užtat nėra amerikietiškų uraganų ar japoniškų taifūnų. "Geriausia plaukioti, kai jūra lygi ir oras ramus. Audros - visada nemalonu. Išgyveni ir dėl laivo, ir dėl krovinio. Gal kam nors tai ir atrodo romantiškai. Kai būnu namuose, man irgi patinka stebėti nuo molo, kaip dūžta bangos, mėgstu fotografuoti, bet kai pats esi jūroje, kai visi daiktai skraido, kai negali pailsėti, tai būna sunku. Bet audros nuo jūros neatgrasė.
Turiu šeimą, sūnui 4,5 metų, jis dabar domisi lėktuvėliais ir mašinėlėmis. Žinoma, norisi krante daugiau laiko praleisti, bet jūra vis tiek traukia. Taip, galima sakyti, kad ji mane jau pagavo. Man pasisekė, kai gimė sūnus, buvau krante. Mėnesį pasidžiaugiau ir teko išplaukti. Grįžau, jis jau didesnis. Aš gal net labiau pastebiu vaiko augimą. Be to, jūroje išgyventi šiais laikais padeda šiuolaikinės technologijos. Gali dažniau bendrauti su šeima, beveik kasdien persimesti bent keliais žodžiais, sužinoti, kas vyksta namuose, o ne tik kartą per mėnesį kaip anksčiau ir dar girdint visoms radijo operatorėms, - juokavo A. Karabinas prieš išvykdamas į pirmą reisą kapitonu.
Ar keisčiau darbą? Ne, nes jis tikrai įdomus, reikalaujantis įvairių žinių. Jis tinka stipriems tiek dvasiniu, tiek fiziniu požiūriu. Taip, tai sunkus darbas, nes reikia būti ir laivavedžiu, ir krovėju, ir radijo operatoriumi, ir daktaru, ir psichologu. Bet juk įdomu. Gerai, kai įgula sava, gali pabendrauti, dirbant su kitų tautybių jūrininkais būna šioks toks psichologinis barjeras."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą