Šis skyrelis skiriamas žlugusiam Lietuvos valstybiniam okeaniniam žvejybos laivynui atminti. Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms jo žinutes skaityti nerekomenduojama. Penktasis triumas (jo mūsų žvejybos laivuose nebūdavo) - vanduo už borto. Taigi visu tuo, kas čia rašoma, tikėti negalima.
Apkalbėjo apsaugos darbuotoją
Prie "Klaipėdos" viešbučio konferencijų salės, kurioje turėjo vykti Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdis, stovėjo apsauginis. Kadangi su tokiu reiškinių susidurta pirmą kartą, žmonės spėliojo, ką tai galėtų reikšti.
Vieni manė, kad tai galbūt susiję su amerikonų pageidavimu Klaipėdos uoste diegiamu ISPS kodeksu, skirtu kovai su terorizmu. Kiti buvo įsitikinę, kad apsauginis pasamdytas tam, kad į posėdį neprasiveržtų Melnragės gyventojai. Mat posėdyje japonai turėjo pristatyti savo giliavandenio uosto vizijas, uždengsiančias melnragiškiams jūros vaizdus. O treti tikino, kad apsauginis turėjęs saugoti, kad į posėdį nepatektų uostamiesčio žurnalistai.
Beje, sakoma, jog ateityje uosto plėtojimo tarybos posėdžius saugos jūrų uosto policija visuomeniniais pagrindais.
Kutinėjasi teismuose
AB "Klaipėdos hidrotechnika", pralaimėjusi "Klaipėdos Smeltės" krantinių rekonstrukcijos konkursą, bando atsikeršyti Uosto direkcijai tampydama ją po teismus. Neseniai ji savo noru atsisakė savo pateikto Klaipėdos apygardos teismui ieškinio. Teismas negalėdamas nepriimti tokio atsisakymo, jį priėmė.
Teigti, kad "Klaipėdos hidrotechnika" siekia užvilkinti krantinių rekonstrukcijos pačią darbų pradžią, paerzinti Uosto direkciją ir konkursą laimėjusius vokiečius, žinoma, negalima. Tačiau Lietuvos patriotams neramu, kad dėl tokio kutinėjimosi teismuose valstybė patirs nuostolių. Kyla klausimas, kas juos atlygins - lietuviai, latviai ar vokiečiai?
Maskuojama tyli direkcijos ir savivaldybės dvikova
Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Kyla įtarimų, kad tokia konkreti sutartis labiau reikalinga Direkcijai, nes Savivaldybė iš jos vilioja pinigus.
Direkcija norėtų kasmet miestui kaip kokiam slibinui atiduoti nuolatinę duoklę - 3 milijonus litų. Savivaldybė, iki šiol gaudavus ir daugiau kaip 4 mln. litų, sutarties pasirašymą vilkina, t. y. vis nagrinėja projektą. Tad direkcija kol kas tik korektiškai dūsauja - pinigėlių jau ir saviems projektams įgyvendinti nebeužtenka.
Kadangi Klaipėdos uostas nėra municipalinis, tad konfrontacija tarp miesto ir uosto juntama seniai ir, ko gero, neišnyks niekada. Tik Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas, lyg koks karaliaus muškėtininkas ant balto žirgo, ėmėsi gudraus taikdario vaidmens. Jis sako, kad Klaipėda nėra nei mietas, nei uostas, ji - uostamiestis, tad Direkcija ir Savivaldybė turi gyventi taikiai.
Bandė kantrybę reklaminiu filmuku
Uosto krovos kompanijos, norėdamos kuo daugiau papurtyti Uosto direkcijos kišenę ir savo plėtros projektams gauti Uosto plėtojimo tarybos pritarimą, prigalvoja visokių dalykų.
Vienos plėtros tarybos poėdžiuose imasi gąsdinimo taktikos - aimanuoja, kad krantinės sugriuvusios, kad kelių dangos supuvusios, geležinkeliai kreivi, ir apskritai - gėda visai Lietuvai. Kitos priešingai, atsineša į posėdį reklaminius filmukus apie puikų kompanijos darbą, apie ten darbuotojams teikiamas medicinos paslaugas ir t. t. Kai kuriuos verslo magnatus tai siutina kaip bulių raudonas skuduras.
Beje, vienas uostininkas pasipiktino, kad priešais uostą Savivaldybė davė leidimą statyti gyvenamąjį namą. Posėdyje jis buvo nuramintas, kad tai ne gyvenamasis namas, o viešbutis. Galima pagalvoti, jog iš anksto žinoma, kad jis bus tuščias, arba manoma, kad viešbučio gyventojai neužuodžia žuvų miltų, trąšų ar naftos kvapo? O jeigu jame bus apyvendinti užsieniečia, juk gali kiti tarptautinis skandalas.
Gal turėsime ir "LISCO Šatriją"
AB "LISCO Baltic Service" naujiems savo laivams suteikia pavadinimus su galūne -ia. Vietoj parduotųjų 1985 metais statytų senukų ro-ro laivų "Šiaulių" ir "Panevėžio" LBS rikuotėn stojo "LISCO Gloria", "LISCO Patria". Per pastarojo laivo palydėtuves į pirmą reisą LBS generalinis direktorius nenorėdamas prasitarė, kad, ko gero, "Patria" - ne paskutinis pirkinys. Taigi galime daryti išvadą, kad atsiras ir dar vienas koks nors naujas keltas, kuris, su Lietuvos kalbininkais susitarus, galėtų būti pavadintas, sakykime, "LISCO Šatria".
Vienintelio laivų remonto bendrovei "Laivitė" priklausančio laivo pavadinimas - "Salmona". Laikantis Lietuvių kalbos komisijos reikalavimų reikėtų šį pavadinimą išversti iš anglų kalbos ir ant laivo borto užrašyti "Lašišona".
KARDZUVĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą