Ar mechanikas laive privalo išmanyti Lietuvos jūrų teisę?

Reikia pasakyti, kad dokumentų išdavimo tvarka gana paini ir sudėtinga daugelyje šalių, Lietuva šiuo požiūriu ne išimtis. Todėl vyresnio amžiaus jūrininkai neretai nesusigaudo, kokio dokumento jiems reikia - ar darbo diplomo patvirtinimo, ar darbo diplomo patvirtinimo pripažinimo. Pasirodo, tai skirtingi dalykai ir vienu atveju šansų žmogus tikrai neturi, o kitu - turi.

Laivų vyriausiasis mechanikas pateko į keblią padėtį. Kadangi jam 63 metai, į užsienio laivus dirbti jo nebeima, tad Užimtumo tarnyboje yra registruotas kaip bedarbis. Kai pagaliau nusišypsojo laimė - gavo pasiūlymą parplukdyti laivą į Lietuvą, paaiškėjo, kad jis negali įsidarbinti, nes netvarkingi jo dokumentai - turi Rusijos Federacijos išduotą darbo diplomą.

Ar tikrai buvo chaosas?

Į redakciją užėjęs jūrininkas sakė yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, jūroje dirba nuo 1975 metų ir Lietuvos laivuose, ir užsienio. Pasak jo, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, šalyje vyravo chaosas, jūrininkų diplomavimo grupė prisigalvojo įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, pradėta reikalauti egzaminus laikyti tik lietuvių kalba, nors tada nebuvo jokios literatūros ta kalba, o rusų kalba egzaminų laikyti nebuvo leidžiama. Todėl jis nuvyko į Kaliningradą (Rusijos Federacija) ir ten susitvarkė dokumentus.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris sako neprisimenąs, kad jūriniame sektoriuje būtų iškilusi problema dėl kalbos. Iš pradžių nepriklausomoje Lietuvoje darbo diplomą išduodavo uosto kapitono tarnyba. Kapitonas neprisimena, kad Lietuvoje būtų buvęs koks nors chaosas. "Buvo laikomasi tokios pozicijos: jeigu žmogus gali kalbėti apie variklį ir konvenciją tik rusų kalba, tegu eina į jūrą ir tegu dirba," - sakė S. Šileris.

S. Šileris pasisakė už tai, kad jūrinius diplomus išduotų uosto kapitono tarnyba, kad nereikia steigti Lietuvos saugios laivybos administracijos. Tačiau laikantis tarptautinių konvencijų reikalavimų, kad diplomų negali išduoti komercinė įstaiga, jis ir buvo įpareigotas sukurti tokią instituciją. Bet kapitonas neprisimena, kad būtų kilę kokių nors sunkumų dėl lietuvių kalbos.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža prisimena, kad Lietuvos piliečiai pilietybę gaudavo ir nemokėdami kalbos, bet kapitono antrasis padėjėjas, antrasis mechanikas, vyr. mechanikas, kapitonas, t. y. vadovaujantieji darbuotojai turėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminus.

"Tada buvo tokie reikalavimai. Manau, tas vyr. mechanikas ieškojo lengviausio kelio gauti darbo diplomo patvirtinimą", - spėja P. Bekėža.

Reikalauja išmanyti jūrų teisę?

Vyr. mechanikas pasakojo, kad iki šiol jam darbinantis dėl to, kad jo dokumentai išduoti Rusijos Federacijoje, problemų nekildavo. Tuos dalykus be jokių problemų sutvarko jūrininkų įdarbinimo agentūros. "Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai paimdavo mano diplomą, patikrindavo, ar nėra padirbtas, ar galiojantis, ir išduodavo man rusiško diplomo patvirtinimą", - pasakojo jūrininkas.

Anot jo, dabar, kai Lietuvos saugios laivybos administracija buvo reorganizuota ir vietoje jos atsirado Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamentas, jo Laivybos paslaugų skyriaus specialistai pradėjo kelti naujus reikalavimus. Pavyzdžiui, iš laivų vyriausiojo mechaniko, norinčio gauti kompetencijos liudijimo pripažinimo patvirtinimą, be kitų dokumentų, reikalauja pateikti laivybos bendrovės arba jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo ir jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą vykdančios įmonės išduotą dokumentą, įrodantį, kad jūrininkas, siekiantis vykdyti vadovavimo lygiu nustatytas funkcijas, išmano Lietuvos Respublikos jūrų teisę.

Mechanikui kilo klausimas, kiek žmonių Lietuvoje apskritai išmano Lietuvos jūrų teisę. Jo manymu, gal vienas kitas toks žmogus ir yra Vilniuje, Kaune, bet Klaipėdoje tokio tikrai esą nėra. Be to, Lietuvos jūrų teisės kursų niekas neorganizuoja.

P. Bekėža patvirtino, kad iš tikrųjų Lietuvos jūrų teisės kursų nėra. Paklaustas, o kaip žmogus ją gali išmokti, P. Bekėža atsakė: "Reikia pačiam į tai gilintis. Aš irgi jūrų teisės mokytis pradėjau tik dirbamas ir pats studijuodamas dokumentus be jokių kursų. Dabar ją išmanau taip, kad galiu laisvai net su advokatais kariauti."

LJS pirmininkas sako, kad Lietuvoje išmanančių jūrų teisę šiais laikais jau yra tikrai ne vienas žmogus, yra baigusių jūrų teisės studijas Mykolo Romerio universitete, yra nemažai advokatų, išmanančių jūrų teisę ir t. t. Anksčiau tokio dalyko kaip Lietuvos jūrų teisė nebuvo, tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šis dalykas pradėtas dėstyti aukštosiose mokyklose.

"Lietuvos jūrų teisę mažai kas išmano. Nelabai suprantu, kas tą jūrininką turi egzaminuoti dabar, kodėl jam, šitiek metų turinčiam jūrinį diplomą, reikia laikyti jūrinės teisės egzaminą. Būtų įdomu pamatyti tą programą ir sužinoti, kokios jūrinės teisės žinios reikalingos žmogui, dirbančiam mechaniku laive", - sakė S. Šileris.

Nebežino, ką daryti

Dokumentų vyriausiajam mechanikui prireikė tada, kai jį susirado Lietuvos verslininkai ir paprašė jiems parplukdyti laivą.

"Man reikia, kad mane oficialiai įdarbintų. Visą laiką dirbau pagal kontraktus, todėl kaip koks valkata nesu susirinkęs darbo stažo. Darbdavys nenori manęs įdarbinti todėl, kad aš neturiu lietuviškų dokumentų. Pažadėjo priimti į darbą, jeigu juos susitvarkysiu. Nuėjau į Jūrų departamentą, parašiau pareiškimą ir supratau, kad negalėsiu gauti tų dokumentų, nes nėra kas galėtų patikrinti mano Lietuvos jūrų teisės žinias. Kol aš išmoksiu tą Lietuvos jūrų teisę, Lietuvoje nebeliks laivyno", - kalbėjo vyras.

Pokalbininkas sako, jog tam, kad jis gautų reikalingo dokumento patvirtinimą, jis turi dirbti arba kompanijoje, kurios laivai plaukioja su Lietuvos vėliava, arba jūrininkų įdarbinimo agentūra jį turi priimti į darbą.

Dabar jis nežino, ką daryti toliau. Sulaukęs tokio amžiaus siūlomo darbo, kad ir plytas statybose tampyti, jau nesugebėtų dirbti.

To reikalauja tarptautinė konvencija

LJS pirmininkas P. Bekėža sako, kad jūrininkų, turinčių Rusijos išduotus dokumentus, nėra daug - tik vienas kitas. Pasak jo, seniau buvo galima Lietuvoje gauti Rusijos išduoto diplomo patvirtinimą, o dabar jau seniai to nebedaroma.

LJS pirmininkas sako, kad toks reikalavimas tikrai nėra koks nors LTSA prasimanymas. To reikalauja Tarptautinė jūrų konvencija. Joje pabrėžiama, kad ta šalis, kuri išdavė diplomą, ir turi jį patvirtinti.

Kitas reikalavimas, pasak P. Bekėžos, per pastaruosius penkerius metus jūrininkas turi būti plaukiojęs bent metus laiko. Norint gauti diplomo patvirtinimą, būtinas metų plaukiojimo cenzas. Jeigu jūrininkas jo neturi, tada ta kompanija, kuri jį darbina, turi duoti garantinį raštą, kad jis išmano Lietuvos jūrinę teisę.

LJS pirmininko manymu, tas vyr. mechanikas turėtų važiuoti į Kaliningradą ir ten susitvarkyti dokumentus arba kitas variantas - stoti į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, pasimokyti neakivaizdiniu būdu ir gauti lietuvišką baigimo diplomą. Jį turėdamas galėtų gauti ir lietuviškus darbinius dokumentus. Kapitonui S. Šileriui atrodo, kad vyr. mechanikas labai ilgai buvo krante, tad jam pasidarė sunku gauti patvirtinimą. Jis patartų jam lankyti bendrovės "Novikontas" kursus. Be to, juo galėtų pasirūpinti darbdavys.

Diplomo patvirtinimas būtinas

"Jūrininkai neturi pamiršti, kad jūrinėje sferoje visai kiti reikalavimai. Krante baigei aukštuosius mokslus, įgijai specialybę ir dirbi be jokio darbo diplomo. O iš jūrininkų tarptautinės konvencijos reikalauja pasitvirtinti darbo diplomą. Darbo diplomo patvirtinimas galioja tik 5 metus. Tai būtina, kad jūrininkas neatsiliktų nuo naujovių, kad atvykęs į laivą galėtų iš karto pradėti dirbti. Jeigu jūrininkas gauna kokias nors aukštesnes pareigas arba pereina dirbti į naujesnio tipo laivus ar kito tipo laivus nei kad dirbo anksčiau, keliami kiti reikalavimai. Bet jeigu nori dirbti tame pačiame laive, tai patvirtinimas išduodamas greitai. Bet jeigu žmogus 5 metus nedirbo, jis turi vėl lankyti visus kursus, laikyti egzaminus ir pasitvirtinti darbo diplomą. Jeigu bent metus laiko plaukiojo, jam nebūtina lankyti kursų ir egzaminų", - teigė LJS pirmininkas.

Diplomo pripažinimo procedūra privaloma

Linas KASPARAVIČIUS, Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento direktorius
Lietuva šioje srityje nieko naujo neišranda. Panaši praktika taikoma visame pasaulyje. Jeigu diplomas išduotas Rusijoje ar kitoje kokioje nors šalyje, patvirtinimą gali išduoti tik šalis, išdavusi diplomą. LTSA negali išduoti patvirtinimo kitos valstybės išduotam diplomui. Ji gali patvirtinti tik Lietuvos išduotą diplomą. Jeigu jūrininkas, turintis Lietuvos diplomą, nori dirbti kitos šalies laive, tai ta šalis turi pripažinti Lietuvos diplomą.
Visai kitas dalykas yra diplomo pripažinimas. Jeigu žmogus norėtų dirbti laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, jis turi turėti diplomo pripažinimą. Tokį dokumentą LTSA gali išduoti. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančias taisykles, arba darbdavys, arba "kruingo" kompanija turi patvirtinti, kad tas žmogus yra susipažinęs su pagrindiniais Lietuvos įstatymais, orientuojasi, kokie pagrindiniai nacionaliniai reikalavimai keliami laivams ir jūrininkams. Tačiau tai nereiškia, kad reikalaujama laikyti Lietuvos jūrų teisės egzaminą.
Skirtingose šalyse diplomo pripažinimo metodika yra skirtinga. Panaši praktika kaip Lietuvoje egzistuoja daugelyje šalių. Kai kuriose šalyse žmogus turi laikyti egzaminus, kitur lankyti kursus, kai kuriose šalyse nieko nereikia, tik sumokėti kokį nors mokestį. Bet kuriuo atveju už diplomo pripažinimą reikia mokėti. Beje, Lietuvos darbo diplomo pripažinimo reikia tik norint dirbti Lietuvos laivuose.
Yra Europos Sąjungos patvirtintas valstybių, galinčių pripažinti kitos šalies diplomus, sąrašas, t. y. jos gali išduoti diplomo pripažinimo patvirtinimus. Lietuva pripažįsta ne kiekvienos šalies diplomą, bet tik tų šalių, su kuriomis yra pasirašyti tarpžinybiniai susitarimai. Tokią sutartį su Rusija Lietuva turi. Tačiau yra nustatyta pripažinimo procedūra, kurios privalu laikytis.