Apie tai, kad LEZ teritorijoje ketinama statyti naują žuvų perdirbimo įmonę, sužinojome iš aplinkosaugininkų, paskelbusių savo sprendimą, jog tokiai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas. Beje, tai būtų jau trečia žuvų perdirbimo įmonė LEZ. Čia nuo 2002 metų veikia UAB "Espersen Lietuva" ir pernai baigta statyti UAB "Vesvela" žuvų perdirbimo gamykla. Artojo gatvėje yra UAB "Fishlita", o žvejų uostelyje šiemet duris atvėrė UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono žuvų perdirbimo cechas. Jis gamins menkių filė ir aukščiausios rūšies žuvų faršą. Metinis pajėgumas - 920 tonų.
Žvejybos ir prekybos žuvimi UAB "Vesvela", turinčios Rusijos kapitalo, žuvų perdirbimo gamykla LEZ pastatyta pernai. Žaliavą jai pristatyti planuojama iš Rusijos ir Norvegijos. Gamyklos pajėgumas - 8 000 t šaldytų atlantinių ir juodagalvių menkių filė ir faršo per metus. Produkciją ketinama eksportuoti į Vakarų Europą.
UAB "Espersen Lietuva" - Danijos kapitalo žuvų perdirbimo kompanija. Jos produkcija gaminama iš šviežių jūroje sugautų ir iš atšaldytų menkių. Gamyklos pajėgumas - 25 tonos produkcijos per dieną. Danų produkcija eksportuojama į Pietų ir Vakarų Europą - daugiausia į Ispaniją, Italiją bei Graikiją.
UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės pirkimo vadovas Vaidas Velykis dienraščiui nekomentavo, kas ketina steigti naują įmonę LEZ, nes projektas sustabdytas - nespėta gauti paramos, tokia informacija yra konfidenciali. "Mes neinicijuojame projektų, tai daro pačios kompanijos. Į jų projektus nelendame, tik kaip partneris suteikiame joms erdvę, t. y. žemę, veikti, ir tiek", - sakė LEZ pardavimo vadovas V. Velykis.
Žuvų perdirbimo įmonė UAB "Fishlita" įsteigta 2002 metais. Joje apdorojamos Atlanto vandenyno ir Baltijos jūros žuvys - šaldomos, glazūruojamos, rūkomos, sūdomos, sandėliuojamos.
Deda dideles viltis
Paklaustas, kurią iš tų įmonių renkasi Lietuvos žvejai, ar žuvų perdirbimo gamyklų ne per daug uostamiestyje, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila atsakė: "Su LEZ esančiomis įmonėmis, su "Fishlita" mes jau seniai nebendraujame. Pagrindinis mūsų žuvų supirkėjas yra UAB "Pasaulio žuvys". Dabar žvejai domisi žuvų aukciono žuvų perdirbimo cechu. Nemanau, kad Klaipėdai būtų per daug 5 žuvų perdirbimo įmonių. Kuo daugiau įmonių, tuo žvejams gyventi geriau, būna normalesnė supirkimo kaina.
Mes žuvis parduosime tam, kas geriau mokės. Aukcionas mums patogus. Pareiname į uostą, iškart prie krantinės galime iškrauti žuvis, nereikia galvoti, kur jas gabenti, kam parduoti. Į naują cechą dedame dideles viltis. Žvejas nori kuo mažiau laiko sugaišti ir už žuvis gauti gerą kainą. Kadangi Žuvų aukcionas negali turėti pelno, gal jis normaliai supirks ir normaliai parduos. Jam tik reikia išgyventi. Aukcionas jau pradėjo parduoti savo produkciją vaikų darželiams. Mūsų viena įmonė jau pasigamino filė tame ceche, pamažu jis įsivažiuos", - kalbėjo A. Bargaila.
Orientuojasi į vidaus rinką
UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono, kurio steigėja yra Žemės ūkio ministerija, direktorius Ernestas Doržinkevčius teigia, kad aukciono žuvų perdirbimo cechas nuo kitų skiriasi tuo, kad tai yra valstybės įstaiga. Buvo įgyvendintas visuomeninis projektas, kuriam lėšų gauta ir iš Europos Sąjungos. Aukcionas 5 metus negali turėti pelno. "Mes labiau orientuoti į vidaus rinką, o visos kitos įmonės - labiau į eksportą. Jų gamybos apimtys ir pajėgumai yra didžiuliai, tad joms neapsimoka žaisti su maža rinka", - sakė E. Doržinkevičius.
Cecho veikla pamažu pradeda vystytis. Pasak aukciono vadovo, atrodytų, menkėmis nieko nenustebinsi, tačiau cecho gaminama menkių filė vis dėlto yra naujas produktas rinkoje. Vadovas tvirtina, kad tokio produkto Klaipėdos parduotuvėse nėra. Pasak jo, yra daugybė kitų menkių rūšių, bet ne Baltijos. Jeigu būtų Baltijos, tai ji būtų šviežia. "Naujam produktui įvesti į rinką reikalinga nemažai laiko, sąnaudų, piaro kampanijos ir t. t.", - aiškino jis.
Paklaustas, ar aukciono negąsdina tai, kad steigiasi vis naujos žuvų perdirbimo įmonės, E. Doržinkevičius atsakė: "Kiekvienas turi savo nišą ir savo konkurenciją. Kiekvienas stengiasi pagal savo gebėjimus mažinti kaštus, išlaidas, optimizuoti gamyklos pajėgumą. Mums tai dar nauja sritis, mes dar neidentifikavome savo konkurentų. Kol kas tokio dydžio cecho ir tokios orientacijos, kokią turime mes, nėra. Kiti žuvų perdirbėjai yra pelno siekiantys, o mes įgyvendiname visuomeninį projektą.
Taisykles ne aš sugalvojau, tokias gavau ir pagal jas žaidžiu. Šiame projekte dalyvauti sprendimą priėmė Žemės ūkio ministerija. Buvę vadovai pasirašė sutartį su Europos Sąjungos fondais, prisiimta atsakomybė, dabar reikia dirbti taip, kaip sugalvota. Be to, mes atliekame ir aukciono funkciją, ne tik gaminame produkciją", - kalbėjo aukciono vadovas.
Tačiau ne visi dirbantieji žuvininkystės srityje buvo tokios nuomonės. Kiti nematė būtinumo rekonstruoti žuvų aukcioną. Neva būsią veltui išmesti pinigai - 1,4 mln. eurų. Esą net "Fishlitai", turinčiai naujausią įrangą, gabius, didžiulę patirtį turinčius žmones, sekasi gana sunkiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą