"Laivų judėjimas uoste - gana sudėtingas dalykas. Kalbėti reikia ne apie dvipusį eismą, o apie vietas, kuriose galimas tam tikro dydžio laivų prasilenkimas. Dvipusio judėjimo uoste tikrąja to žodžio prasme niekada nebūna. Paprastai bet kuriame uoste yra tokių vietų, kuriose vengiama vienu metu paleisti du laivus į vieną ar į kitą pusę, t. y. dvipusis eismas draudžiamas. Kai kalbama apie dvipusį eismą, omenyje turimos atskiros laivų prasilenkimo vietos. Paprastai, jeigu plaukia didžiulis laivas ar tanklaivis, ar birius krovinius gabenantis laivas, tokiu atveju dažniausiai jis plaukia tik vienas", - sakė Klaipėdos universiteto profesorius V. Paulauskas.
Uostininkams nerimą kelia tai, kad į Lietuvos uostą plaukia vis didesni ir didesni laivai - vos ne 300 m ilgio konteinervežiai, gana dideli 275 m ilgio tanklaiviai ir kruiziniai laivai.
Tačiau norint, kad į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti dar didesni laivai, V. Paulausko manymu, ateityje reikės platinti ne tik patį įplaukos kanalą, bet ir uosto vartus. Profesorius sako, kad Klaipėdos uosto vartų paplatinimas iki 220 metrų nekeičiant molų padėties išspręstų daugelį Lietuvos uostui kylančių problemų.
Anot jo, techniniu požiūriu šiek tiek, pavyzdžiui, 50 metrų, paplatinti uosto vartus yra įmanoma. Techninių sprendimų, žinoma, yra įvairių. Vienas iš jų - metaliniais įlaidais apkalus molų galvutes būtų sumažinamas šlaitas. V. Paulauskas tiki, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija anksčiau ar vėliau realizuos ir vartų platinimo projektą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą