"Auksinės" krantinės Klaipėdos uoste nebus statomos

Grįžtant prie temos

Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija "nenuskandino" uosto akvatorijoje pusės milijono litų mokėdama antrą kartą apie 400 tūkst. Lt už jau atliktus tyrimo darbus.

Uosto direkcijos atstovai teigia, jog buvo atliekami skirtingi tyrimai. Pasak jų, vadinamąjį antrą kartą išsamius geologinius tyrimus buvo būtina atlikti paaiškėjus, jog belgų atlikta 7,8,9 krantinių rekonstrukcija nebuvo kokybiška. Apie tai kalbėta neseniai Uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje.

Uosto direkcija, kasmet į uosto infrastruktūrą investuojanti daugiau kaip 100 mln. Lt, uostui eksploatuoti išleidžianti daugiau kaip 60 mln. Lt, kasmet sulaukia kelių audito komisijų, nemenko žurnalistų dėmesio. Jos generaliniai direktoriai paprastai kaip ir susisiekimo ministrai keičiasi keičiantis vyriausybėms.

Šiemet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo Uosto direkcijoje net 2 ikiteisminius tyrimus. Ją itin nustebino tai, kad vadovaujantis UAB "Rapasta" tyrimais 7-9 krantinių rekonstrukcija būtų kainavusi tiek, tarsi jos būtų pastatytos iš aukso.

Tyrimus atlikti belgai atsisakė

7,8,9 krantines, esančias AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, rekonstravo Belgijos kompanija "Hydrosoil Service". Po rekonstrukcijos 1998 metais akvatorija prie šių krantinių buvo pagilinta iki 12 m.

Vėliau atliekant gilinimo darbus šiaurinėje uosto dalyje iki 14 m atsirado būtinybė iki tiek pagilinti ir prie 7-9 krantinių, kad būtų galima išnaudoti naujas uosto galimybes. Tačiau atsirado manančiųjų, kad pradėjus gilinti, tos krantinės sugrius. Kilo triukšmas, buvo atliekama daugybė įvairių tyrimų.

Galų gale aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta komisija, kurią sudarė Lietuvos mokslininkai, tiek geologijos, tiek geotechnikos specialistai, turėję įvertinti tų krantinių techninę būklę. Ji, išanalizavusi ankstesnių tyrimų, atliktų iki 2002 metų pradžios, išvadas, akcentavo, kad tiek rengiant 7-9 krantinių rekonstrukcijos projektą, tiek atliekant pačius rekonstrukcijos darbus buvo nepakankamai gerai atlikti geologiniai tyrimai tų krantinių zonoje, kad pasirinktas nepakankamai geras krantinių rekonstrukcijos būdas. Komisija rekomendavo Uosto direkcijai vykdyti gilinimo darbus prie minėtų krantinių, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų.

Belgijos kompanijos, tiek rekonstrukcijos projektą rengusi "Haecon", tiek krantines stačiusi "Hydrosoil Service" tokias išvadas vertino neigiamai ir teigė, kad krantinių rekonstrukcija atlikta kokybiškai.

Susisiekimo ministerijoje vykusiame Uosto direkcijos, Belgijos kompanijų atstovų, aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos narių pasitarime sutarta, kad Belgijos kompanijos parengs papildomų tyrimų programą, suderins ją su Lietuvos mokslininkų komisija, ir pagal ją bus vykdomi tolesni 7-9 krantinių tyrimo dabai. Belgai ją parengė, Lietuvos mokslininkai pasiūlė kai ką pakeisti, ir galutinė programa buvo priimtina tiek belgams, tiek lietuviams. Buvo sutarta, kad tyrimų darbus pagal tą programą atliks patys belgai, tačiau jie atsisakė tai daryti, nes manė, kad prie tų krantinių galima gilinti.

Pritarta naujoms išvadoms

Susidarius tokiai situacijai, aplinkos ministras patarė Uosto direkcijai toliau dirbti su minėtos komisijos nariais. Šie tyrimams atlikti rekomendavo dvi institucijas. 2002 metų liepos mėnesį Uosto direkcija sudarė sutartį su Lietuvos inžinierių sąjunga.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad geologinius tyrimus reikėjo atlikti ne pagal Klaipėdos uoste galiojančią tvarką, bet pagal tą Lietuvos mokslininkų ir belgų priimtą geologinių tyrimų patikslinimo programą. Sutartį dėl gręžinių išgręžimo ir jų metu paimtų mėginių, kernų, laboratorinio tyrimo atlikimo Uosto direkcija pasirašė su UAB "Rapasta" bei su Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų laboratorija. "Rapasta" turėjo atlikti 3 vertikalius gręžinius, paimti mėginius, o Kauno technologijos universitetas - horizontalius gręžinius po vandeniu krantinių zonoje, paimti mėginius ir, laikantis minėtoje programoje nurodytų reikalavimų, atlikti jų tyrimus.

Po to, kai "Rapasta" ir Kauno universitetas atliko tyrimus 2002 metų vasarą, specialistai, dirbę pagal Uosto direkcijos ir Lietuvos inžinierių sąjungos sutartį, pateikė naujas išvadas. Jas sudarė dvi dalys: pirma - dėl krantinių techninės būklės, antra - ką reikia padaryti, kad 7-9 krantines būtų galima geriau išnaudoti.

Išvados buvo pateiktos svarstyti Tranzito komitetui 2002 m. lapkričio mėnesį. Jis joms pritarė ir rekomendavo Uosto direkcijai rengti 7-9 krantinių projektą.

Krantinės prilygo "auksinėms"

Uosto direkcija paprašė Lietuvos ir užsienio kompanijų, turinčių didelę projektavimo darbų patirtį, pateikti pasiūlymų dėl minėtų krantinių sutvarkymo. Beje, joms už tai nebuvo mokama. Kompanijos buvo supažindintos tiek su išvadomis, tiek su tyrimų, kuriuos atliko "Rapasta" ir Kauno technologijos universitetas, rezultatais.

Uosto direkcijoje vykusiame pasitarime dalyvavo nemažai kompanijų. Jų pasiūlymuose dominavo tai, kad reikėtų sukalti naują špuntinę sienutę prieš esamą 7-9 krantinių kordono liniją. Analizuojant pasiūlymus ne kas kitas, o pati Uosto direkcija atkreipė dėmesį į tai, kad juose nurodomas labai didelis špuntų įkalimo gylis. Paprastai Klaipėdos uoste esant 14 m projektiniam gyliui špuntai kalami į 5-6 metrų gylį. O pagal kompanijų pateiktus pasiūlymus špuntus reikėjo kalti į 10-15 m gylį, į moreną.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, Klaipėdos uosto akvatoriją yra sunku gilinti, tačiau objektams statyti sąlygos čia yra geros. Teiraujantis kompanijų, kodėl jos siūlo taip giliai kalti špuntus, atsakyta, kad uoste nėra gerų geologinių sąlygų.

Pasirodo, jos priėjo prie tokios išvados todėl, kad rėmėsi "Rapastos" atliktų gręžinių, kurių kernų laboratorinius tyrimus atliko mokslininkų rekomenduota Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorija, tyrimų rezultatais. Pagal juos nustatytos specifinės gruntų reikšmės gerokai skyrėsi nuo įprastinių Klaipėdos uoste.

Profesoriai susiginčijo

Uosto direkcija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo "Rapastos" atstovai, mokslininkai, atlikę jos paimtų kernų tyrimus, ir nemažai Lietuvos valstybinės geologijos tarnybos specialistų. Pasak A. Kamarausko, tai buvo pats karščiausias pasitarimas per visą jo darbo Uosto direkcijoje laikotarpį. Profesoriai susiginčijo tarpusavyje, tačiau prie bendros išvados nebuvo prieita. "Rapastai" pasiūlyta pataisyti savo tyrimų ataskaitą ir pateikti derinti Geologijos tarnybai. Tačiau teigiamos išvados iš "Rapastos" nebuvo gautos.

Beje, dėl pačių gręžinių atlikimo ir kernų paėmimo kokybės Geologijos tarnyba "Rapastai" jokių priekaištų neturėjo, ji suabejojo laboratoriniais tyrimais. Uosto direkcijos vadovų manymu, ko gero, tai ir sudomino STT.

Uosto direkcija už geologijos tyrimų patikslinimą sumokėjo "Rapastai" tik 49 tūkst. 500 Lt. Didžioji dalis tų pinigų sumokėta už pačius gręžinius ir tik dalis už laboratorinius tyrimus. Lietuvos inžinierių sąjungai už ekspertų darbą sumokėta 46 tūkst. 380 Lt. Kauno technologijos universitetui už povandeninių gręžinių išgręžimą, bandinių paėmimą ir jų laboratorinę analizę sumokėta 313 tūkst. 980 Lt.

Tyrimų reikalavo taisyklės

A. Kamarausko teigimu, Tranzito komitetas įpareigojo Uosto direkciją iki 2003 m. vasario 1 d. parengti 7-9 krantinių papildomų sutvirtinimo darbų projektą. Pagal patvirtintas Geologinių tyrimų Klaipėdos uoste taisykles prieš statant krantines būtina atlikti išsamius geologinis tyrimus. Taisyklėse nurodyta, kiek reikia gręžti gręžinių: pavyzdžiui, būtinas vienas gręžinys kas 50 m krantinės ilgio ir dar patikslinamasis gręžinys kas 20 metrų. Bendras 7-9 krantinių ilgis - 550 m, vadinasi, turėjo būti padaryta per 20 gręžinių, kad būtų gauta pakankamai informacijos norint rengti jų rekonstrukcijos projektą.

Beje, prieš pradedant darbus geologinių tyrimų programa turi būti suderinama su Geologijos tarnyba. Darbų ataskaita vėl pateikiama Geologijos tarnybai. Jeigu ji pritaria ataskaitai, tik tada Uosto direkcija gali organizuoti projektavimo darbus.

Anksčiau, kol tokios taisyklės nebuvo patvirtintos, projektuotojas pats galėjo spręsti, kiek reikia padaryti geologinių tyrimų. Tad nuolatos kildavo problemų. Pavyzdžiui, buvo nepriimtas vienas Belgijos kompanijos "Haecon" projektas vien todėl, kad Geologijos tarnyba nepatvirtino jo geologinių tyrimų ataskaitos.

Gręžė skirtingus gręžinius

Dėl išsamių geologinių tyrimų atlikimo Uosto direkcija sudarė sutartį su UAB "Geoprojektas". Ko gero, šis sandoris ir sukėlė STT įtarimus, kad už jau padarytą darbą mokama antrą kartą kitai kompanijai. A. Kamarausko teigimu, tie tyrimai, kuriuos atliko "Geoprojektas", visiškai nesusiję su tais, kurie buvo atlikti iki tol. Jo tyrimai buvo reikalingi dėl naujų projektavimo darbų, o ne dėl techninės krantinių būklės įvertinimo.

"Rapasta" gręžė tris gręžinius krantinių zonoje sausumoje. Jos tikslas buvo nustatyti, kur birus gruntas pereina į moreninį. Jos gręžiniai parodė, kuriose vietose reikia daryti horizontalius gręžinius.

UAB "Geoprojektas" išgręžė ne krantinių zonoje daugiau kaip 20 gręžinių ir vandenyje, ir sausumoje, pagal programą, kurią privalu vykdyti pradedant projektavimo darbus.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, jeigu būtų buvę patvirtinta, kad 7-9 krantinių techninė būklė yra normali, nebūtų reikėję rengti krantinių rekonstrukcijos projekto, nebūtų reikėję ir "Geoprojektui" atlikti išsamių geologinių tyrimų.

Krantinės nebaigtos tvarkyti

Remiantis Tranzito komiteto patvirtintomis išvadomis ir naujais UAB "Geoprojekto" tyrimais, buvo atlikti krantinių stovumo skaičiavimai, parengtas gilinimo darbų projektas. Pagal tą projektą buvo išgilinta akvatorija prie 7 (tik šiaurinė dalis palikta negilinta) ir 8 krantinių iki tokio gylio, kuris leido priimti laivus, kurių grimzlė 12,5 m.

Dirbant prie minėtų krantinių buvo imamasi ir papildomų priemonių - naudojami didesnio diametro fenderiai, gilinta šlaitu gilesnės krantinės pusės link ir laikytasi visų atsargumo priemonių, kad nebūtų pažeistas krantinių stovumas.

Taigi prie giliavandenėmis tapusių krantinių buvo priimami didesnės grimzlės laivai. To dėka KLASCO galėjo priimti visą cukraus krovinį, kas būtų neįmanoma, jeigu tie darbai būtų neatlikti, o Uosto direkcija jau gavo 1 mln. 700 tūkst. Lt pajamų. Be to, pernai buvo rekonstruotos ir 5-6 krantinės, esančios KLASCO nuomojamoje teritorijoje. Taigi bendrovė galėjo ritmingai dirbti.

Tačiau, A. Kamarausko teigimu, 7-9 krantinės vis dėlto nėra sutvarkytos iki galo. S. Dobilinskas patikino, kad dabar darbai, susiję su 7-9 krantinėmis, yra vykdomi toliau pagal patvirtintą programą. Jau paskelbtas konkursas šių krantinių rekonstrukcijos projektuotojui parinkti. Netrukus bus atplėšti paskutiniai vokai su pasiūlymais, kuriuose nurodoma ir projektavimo darbų kaina.

Pradėta bylinėtis su belgais

Beje, Belgijos kompanija "Haecon", kuri projektavo 7-9 krantines, vėliau laimėjo konkursą rengti ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių rekonstrukcijos projektą.

Dėl "Smeltės" krantinių projektų Uosto direkcija jau pradėjo bylinėtis ir pateikė "Haecon" daugiau kaip 700 tūkst. Lt ieškinį. Vilniuje jau įvyko vienas teismo posėdis. Uosto direkcija sumokėjo "Haecon" už "Smeltės" krantinių rekonstrukcijos projektus 80 procentų sutartos sumos. Belgai reikalauja sumokėti likusius 20 procentų.

Tačiau tie projektai nebuvo patvirtinti, Uosto direkcija negali jų įgyvendinti, tad ji nori atsiimti tuos 80 procentų. Belgai reiškė pretenzijas, kad Lietuvos pusė neleido suderinti projektų ir dėl to "Haecon" patyrė nuostolių.

Paklausti, kodėl "Haecon" buvo leista projektuoti ir "Smeltės" krantines, jeigu tiek problemų iškilo dėl 7-9 KLASCO krantinių, A. Kamarauskas ir S. Dobilinskas sakė negalį atsakyti į šį klausimą, nes tai vyko seniai, kai jie dar nedirbo Uosto direkcijoje.

Neatmetama galimybė, jog Uosto direkcija pradės bylinėtis ir su "Hydrosoil Service" dėl 7-8 krantinių kokybės Tarptautiniame arbitraže. Ieškinio padavimas į Tarptautinį arbitražą pareiškėjui gana brangiai kainuoja, tačiau, jeigu ginčą pavyktų laimėti, nauda būtų akivaizdi. Todėl Uosto direkcija prieš kreipdamasi į Tarptautinį arbitražą nori dar viską gerai išanalizuoti.

Pasak S. Dobilinsko, kai krantinės stovi ir negriūva, sunku pasakyti, ar kokybiškai, ar ne atlikta jų rekonstrukcija, kitaip sakant, žalos nebuvo matyti. Anot jo, dabar jau aiškėja, kokia tiesioginė žala yra padaryta Uosto direkcijai. 7-9 krantinių rekonstrukcija buvo atlikta, jos buvo priimtos, tad prie jų turėjo būti galima galinti. Tačiau dabar Uosto direkcijai tenka atlikti įvairius darbus, kurie kainuoja konkrečias sumas pinigų. Tad tas sumas ir reikėtų bandyti prisiteisti iš "Hydrosoil Service".

7-9 krantinės 1998 m. pagal faktą buvo apdraustos 10 metų. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, jeigu krantinės nugriūtų, jas apdraudusi kompanija apmokėtų tik už nuolaužų išvalymo ir krantinių atstatymo darbus.

Dalia BIKAUSKAITĖ