Šeštadienį, liepos 19 d., valstybinė komisija priims naują, beveik trejus metus statytą, Žvejų uostelį Smeltalės upės žiotyse. Jo operatoriumi bus pati statybos darbų užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Šiuo metu šiame objekte atliekami paskutinieji darbai - dažomos krantinės, baigiama kloti asfalto danga, šaligatvių trinkelės.
Nuo šiol Baltijos jūroje žuvis gaudantys laivai turės nuolatinę krantinę, prie kurios galės švartuotis, prisipildyti gėlo vandens ir degalų, prisikrauti ledo iš iškrauti sugautą laimikį.
Mūsų šalies žvejams priklauso apie 3 proc. Baltijos jūros ekonominės zonos. Tai 6500 kvadratinių kilometrų plotas. Tačiau savo ekonominėje Baltijos jūros zonoje Lietuvos žvejai teišgaudo 28-30 proc. strimelių, apie 20 proc. brėtlingių ir 24 proc. menkių. Viena iš priežasčių - mažėja žuvų ištekliai, kita - žvejai neturi kur realizuoti savo laimikio. Žuvininkystės departamento duomenimis, į Lietuvos rinką patenka tik 5 proc. Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugautų menkių. Niekam ne paslaptis, kad šios rūšies žuvis lietuviams pelningiau parduoti Danijos aukcionuose.
Statybos pabrango
Žvejybos laivų uostelio statybos konkursą laimėjusi statybos darbų įmonė "Lokys" statybos darbų rangos sutartį su KVJU direkciją pasirašė 2000 m. gruodžio mėnesį. Pagal pirmą sutartį turėjo būti atlikta 16,85 mln. Lt vertės darbų. Su 10 proc. rezervu suma sudarė 18,5 mln. Lt. Pasak "Lokio" generalinio direktoriaus Juozo Gaidausko, žvejų uostelis buvo statomas labai ilgai todėl, kad nuo 2002 metų pradžios pusmetį darbai nevyko. Kaimynystėje įsikūrusių kariškių pageidavimu buvo keičiama laivų atstovos krantinės konfigūracija.
2002 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią turėjo būti atlikta 4,117 mln. Lt vertės papildomų darbų. Taip žvejų uostelio statybos vertė išaugo iki 22,652 mln. Lt.
Kažkada Danės upėje stovėjęs laivas restoranas "Regata" 1992 m. rudenį nuskendo. Restorano likučiai buvo atplukdyti netoli karo uosto ir čia pamesti. Viskas, ką buvo įmanoma išnešti iš laivo, buvo išplėšta. Kelerius metus laivas stovėjo čia kaip vaiduoklis. Pradėjus statyti žvejų uostelį jis ėmė statybininkams trukdyti. Ilgą laiką vyko diskusijos, kas ir kaip turi likviduoti šiuos griuvėsius. Galų gale tai teko padaryti uostelio statytojai įmonei "Lokys".
Kai "Lokys" pradėjo statyti uostą, gylis Smeltalės upėje tesiekė 1,5 metro, o farvateris tebuvo kelių metrų pločio. Juo praplaukti tegalėjo tik plokščiadugnės valtys. Šiuo metu uostelio akvatorijos plotis viršija 60 metrų, o gylis siekia 5 metrus.
Klaipėdos krašto žvejai, susivieniję į įvairias asociacijas, tarpusavyje nėra vieningi. Tiksliau, jų vadovai, būdami skirtingų pažiūrų, nesutaria tarpusavyje. Svarbiausias nesantaikos šaltinis - Europos Bendrijos skirtos lėšos Lietuvos žuvininkystei remti. Dėl tokio susiskaldymo KVJU direkcija neskelbė būsimojo uostelio operatoriaus konkurso, o šį objektą nuatrė administrauoti pati.
Visi Lietuvos laivai per metus sužvejoja per 150 tūkst. tonų žuvies. Didžioji dalis, per 100 tūkst. tonų, sugaunama Atlanto vandenyne. Prie Mauritanijos krantų žvejoja Klaipėdos UAB "Baltlanta" laivai. Šiai bendrovei priklausantiems penkiems žvejybos laivams šių metų birželio 23 d. ES Vartotojų ir sveikatos apsaugos generalinis direktoratas suteikė tarptautinius veterinarinės priežiūros numerius. Tai reiškia, kad tie žvejybos laivai be jokių apribojimų galės ES valstybių rinkose parduoti savo sugautus laimikius. Šiuo metu Lietuvoje yra 16 žvejybos laivų, atitinkančių ES reikalavimus.
Beje, Lietuvos laivai užjūryje gaudo ir krevetes, ir ešerius prie Kanados krantų. Dirbama ne vien tik Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą