Baltijos uostai gina bendrus interesus

Baltijos uostai gina bendrus interesus

Paprastai tarpusavyje konkuruojantiems Baltijos jūros uostams dabar tenka suremti pečius, siekiant neprarasti konkurencingumo kitų - Viduržemio, Juodosios jūros etc. - regionų atžvilgiu. Apie tai kalbėta antradienį Klaipėdos uoste lankantis Suomijos uostų bei logistikos kompanijų asociacijos "Straightway" atstovams.

Dvi dešimtys asociacijos, iš viso vienijančios per 50 Suomijos transporto ir uostų įmonių, narių Lietuvos uoste susipažino su kompanijų "Bega" bei LKAB "Klaipėdos Smeltė" veikla, diskutavo Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijoje bei Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje surengtuose susitikimuose.

Pastarajame asociacijos "Straightway" valdybos pirmininkas Rolfas Sandbergas domėjosi, ar Lietuvos uostininkai imasi veiksmų paveikti vietines bei tarptautines institucijas, kurių sprendimai iškraipys konkurenciją transporto srityje Europoje bei visame pasaulyje.

Žinia, Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) savo valstybėms atstovaujantys pareigūnai pritarė sieros kiekį kure reglamentuojančiam tarptautinės konvencijos MARPOL priedui, kurio reikalavimai, palyginti su kitais regionais, yra daug griežtesni Baltijos ir Šiaurės jūrų uostams. Tai reiškia, kad nuo 2015 metų laivai, norėsiantys įplaukti į Šiaurės ir Baltijos jūras, turės naudoti kur kas brangesnį kurą, turintį mažesnį sieros kiekį. Dėl to šiame regione pabrangs krovinių transportavimas jūra, tad galimas jų srautų persiskirstymas į sausumos kelius, be to, Baltijos uostai turės nevienodas konkurencines sąlygas, palyginti, pavyzdžiui, su Viduržemio jūros uostais, kuriuose sieros kiekio kure atžvilgiu reikalavimai daug švelnesni.

Maža to, Rusija, pastaruoju metu ypač plečianti savo uostų pajėgumus, minėtos konvencijos nėra ratifikavusi, tad šios šalies laivai nuo 2015 metų neprivalės taikytis prie naujų reikalavimų, taigi Baltijos jūra nuo sieros emisijų vis tiek nebus išvaduota, o nelygioje konkurencinėje kovoje nukentės ES transporto sektorius.

"Straightway" valdybos pirmininkas R. Sandbergas akcentavo, kad Suomijos uostininkų ir transportininkų pozicija yra siekti minėto reglamento įsigaliojimo atidėjimo penkeriems metams.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis savo ruožtu užtikrino, kad Lietuvos uostininkų pozicija - tokia pati ir kad yra padaryti žingsniai ją perduoti tiek šalies valdžiai, tiek institucijoms, turinčioms balsą sprendžiant tarptautinius reikalus.

Suomijos ir Lietuvos uostų atstovai sutarė, kad šiuo klausimu reikia turėti bendrą poziciją ir ją ginti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder