Jūrininkų darbo dainų tradicijas saugo ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), prieš trejus metus subūrusi unikalų būsimųjų jūrininkų chorą.
Atgimė iš naujo
Sovietmečiu tuometėje Klaipėdos jūreivystės mokykloje buvo suburtas vyrų choras, su juo dirbo ir gerai žinomi uostamiesčio muzikai: chorui kurį laiką vadovavo Klaipėdos universiteto profesorius Kazys Kšanas, keletą metų su kolektyvu kūrybiškai dirbo ir muzikos pedagogas bei chorvedys Juozas Matutis.
Nors jūrininkų choras dalyvaudavo dainų šventėse, įvairiuose konkursuose, buvo pelnęs nemažai pirmųjų ir prizinių vietų, laikui bėgant jis iširo ir apie 20 metų mokykla choro neturėjo. Tačiau LAJM Karjeros centro vedėja Genutė Kalvaitienė juokauja, kad geros idėjos kyla ne vienam žmogui.
"Mokykloje choro idėja visuomet buvo, bet buvo reikalingas žmogus, kuriam tokio choro idėja būtų įdomi. Prie trejus metus rugpjūčio mėnesį pas mane atėjo Reda ir sako: "Kodėl Klaipėda, jūrinis miestas, neturi jūrininkų choro?" Tada supratau, kad atėjo tas žmogus, kuriam irgi norisi to paties. Tai buvo vienas iš sėkmės garantų", - šypsosi G. Kalvaitienė.
KOMANDA. Jūriniam vaikinų chorui vadovaujanti Reda Dubikaltytė su choristais trečiakursiu Tomu Černevičiumi (kairėje) ir pirmakursiu Sauliumi Kiūpeliu. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Repertuare - ne tik šantės
LAJM vaikinų choras dainuoja šanti žanro - burlaivių epochos jūrininkų darbo - dainas, daugiausia - anglų kalba.
"Pas mus jų nėra dėl istorinių aplinkybių, bet visas pasaulis jas dainuoja nuo penkiolikto amžiaus. Jos yra kelių rūšių, pagal darbo principus, pavyzdžiui, virvės traukimo, vandens pumpavimo, inkaro kėlimo. Kiekvienas porūšis turi jam būdingus žodžius, muziką, judesius", - aiškina atgimusiam chorui vadovaujanti Reda Dubikaltytė.
Ji pasakoja perklausanti labai daug įrašų, stengdamasi atrinkti tas dainas, kurios būtų įdomios, atraktyvios, nenuobodžios.
"Iškart galvoje gimsta idėjos, kur kokį judesį galima pritaikyti, kur galima nusišypsoti. Yra jūriniai šlageriai, kuriuos dainuoja turbūt visi jūriniai chorai, tarkime "Drunken Sailor" arba "Whiskey Johnny". Pastaroji - turbūt viena seniausių žinomų šančių pasaulyje. Dainų tematika - vyriška: viskis, romas, merginos, yra ir keiksmažodžių", - šypsosi choro vadovė.
Šiuo metu repertuare - apie 10 dainų, dauguma jų - senovinės šantės. Daugybę jų yra sukūrę prancūzai, LAJM net turi gausiai iliustruotą šančių prancūzų kalba knygą. Tačiau kol kas ši kalba klaipėdiečiams per sudėtinga, tad jie renkasi plačiau paplitusias, į anglų kalbą išverstas šantes. Nors jas kuria kiekvienos šalies jūrininkai, jos, keliaudamos iš vieno krašto į kitą, būna išverčiamos į daugumai suprantamą kalbą.
Prieš kurį laiką jūrininkai veteranai buvo sunerimę, kodėl ignoruojama gimtoji kalba, esą yra ir lietuviškų jūrinių dainų - kam reikia užsienietiškų. Tačiau R. Dubikaltytė tikina, kad reikia atskirti jūrinius žanrus.
"Yra šantės ir marinistinio stiliaus dainos. Yra estradinės dainos, kurios turi lietuvišką tekstą, bet neturi nieko jūrinio. Mes dainuojame dainas, kurias sukūrė patys jūrininkai. Visi šūkiai, viskas yra autentiška. Manau, kad šantės ir yra ta tikroji jūra, o ne tiesiog daina lietuvišku tekstu", - nuomonę dėstė choro vadovė.
Tačiau LAJM studentai neapsiriboja tik šantėmis - prireikus jie gali sudainuoti ir širdis virpinantį lietuvišką romansą. Tuo galėjo įsitikinti apsilankiusieji LAJM miestui dovanotos Undinėlės skulptūros atidengimo ceremonijoje.
Per trejus gyvavimo metus LAJM jūrinis vaikinų choras spėjo ne tik sudalyvauti mokyklos renginiuose, bet ir reprezentuoti mokyklą bei Klaipėdą ir ryškiuose renginiuose. Pirmasis viešas choro pasirodymas buvo sutinkant sugrįžusią jachtą "Lietuva", vėliau - jūrininkų šventėse, koncertuota "Švyturio" arenoje kartu su Marijonu Mikutavičiumi, šantės skambėjo ir "LKL Žvaigždžių dienos" bei Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, vykusių Klaipėdoje, atidarymo renginiuose, choristai turėjo galimybę padainuoti ir Prezidentūroje bei Valdovų rūmuose.
Iššūkis - narių kaita
Atrodo, kad chorui viskas einasi sklandžiai, tačiau R. Dubikaltytė, paklausta apie pirmąsias choro gyvavimo savaites, prisimena, jog į pirmąją repeticiją atėjo vos 4 studentai. Nors pradžia buvo sunku, reikėjo įtikinėti studentus prisidėti prie choro, dabar jau stodami į LAJM, būsimieji jūrininkai reiškia norą dainuoti. Šiuo metu jūrinio choro repeticijas lanko 16 būsimųjų jūrininkų: laivavedžių ir mechanikų.
Muzikinis išsilavinimas šiame chore nebūtinas, svarbiausia - noras dainuoti. Pasak G. Kalvaitienės, tai yra vienas iš choro unikalumų - vaikinai ateina tokie, kokie yra: "Neduok, Dieve, juos akademiniais choristais padaryti. Ateina tokių briliantų, kurie nė patys nežino, kokių gabumų turi."
Repeticijos vyksta du kartus per savaitę. "Kadangi beveik visi vaikinai nepažįsta natų, jie gauna žodžius, pagrojama melodija, taip pamažu mokosi. Kai pagauna ritmą, viskas būna gerai. Prieš didesnius renginius pasikviečiame choreografę, kuri dainai pritaiko judesius. Truputį pašokam, truputį pavaidinam ir išeina geras rezultatas", - šypsosi choro vadovė R. Dubikaltytė.
Paklausus, kaip vienai pavyksta suvaldyti būrį būsimųjų jūrininkų, ji atsidūsta, esą toks klausimas kyla ne tik žurnalistams: "Jokių sunkumų nėra, ateina į chorą dainuoti tie, kurie to nori. Būna, kad pareplikuojame, pasijuokiame, pasišaipome vieni iš kitų, bet tai - sveika atmosfera. Jokių problemų dėl drausmės ar panašiai nėra."
Pasak R. Dubikaltytės, didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, - itin dažnai besikeičiantys choristai, mat plaukiojimo praktikos trunka 5-6 mėnesius.
Gelbsti nuo rutinos
Chorą lankyti vos įstojęs į LAJM pradėjęs trečiakursis mechanikas Tomas Černevičius sako, kad ši veikla ne tik smagi, bet ir naudinga - kelionės, koncertai, įdomi patirtis.
"Visuomet su draugais mėgdavau padainuoti. Pats esu iš Prienų, ne klaipėdietis, o kiek galima bendrabutyje sėdėti? Reikia kokios nors įdomios veiklos susirasti. Pagalvojau, kad choras - visai gera idėja. Pradėjau lankyti ir pamačiau, kad tai visai linksma", - pasakoja T. Černevičius.
Pasak jo, draugai, sužinoję apie tokį užsiėmimą, irgi sakė, jog norėtų lankyti tokį chorą, tačiau ten, kur jie mokosi, tokio dalyko nėra.
Pirmakursis mechanikas Saulius Kiūpelis teigia, kad choras padeda įveikti rutiną: "Kasdienėj rutinoj mes visi paskęstam, o kad taip nenutiktų, manau, geriausi dalykai yra sportas ir muzika. Dainuodamas, kaip ir sportuodamas, gali truputėlį atitolti nuo tos rutinos, nuo mokslų, apie nieką negalvoti. Dainuojant nėra kitų minčių, tik daina, kolektyvas ir renginys, kuriame esame."
Klaipėdietis S. Kiūpelis dainuoti jūriniame chore pasirinko neatsitiktinai - dar mokydamasis mokykloje dalyvavo projekte "Chorų karai", su mokyklos choru 2011 metais gynė Klaipėdos garbę "Supermiesto" projekte.
Beje, pastarajame S. Kiūpeliui vėl gali tekti dalyvauti, tik šįkart su LAJM jūriniu choru. Pasak G. Kalvaitienės, su prodiuseriais tariamasi dėl galimybės pasirodyti šiųmečiame "Supermiesto" projekte - kas begali labiau reprezentuoti Klaipėdą ir jūrinę kultūrą nei šantės, atliekamos tikrų jūrininkų?
"Mėgstu siurprizus Redai daryti, esu tokia pusiau vadybininkė. Mėginsiu teikti paraišką dalyvauti Jūros šventėje, surengti kaimyninių šalių, kurios turi jūrinius chorus, koncertą. Laukiu atsakymo iš lenkų, vokiečių, kurie turi daug jūrinių chorų. Labai tikimės, kad galėsime pasikviesti ir priimti kitus chorus, padainuoti šantes su Europos jūrinių akademijų studentais", - apie kitus planus kalbėjo G. Kalvaitienė.
Rašyti komentarą