Buvusios pedagogės vadovaujama įmonė kitais metais planuoja gauti pelno

Žuvininkystė

UAB "Fishlita", šiuo metu Klaipėdoje likusi vienintelė žuvies perdirbimo įmonė, visų užsakymų netgi nepajėgia vykdyti. Jos pajėgumas išnaudojamas tik 60 proc. Pagrindinės priežastys - trūksta darbuotojų, įmonė priklausoma nuo oro sąlygų.

Žuvies perdirbimo cechas, kurio bendras plotas - 3200 kv. m, buvusio "Sirijaus" teritorijoje pastatytas 2005 m. birželį. Gamyba pradėta tų pačių metų lapkričio 7 d. Pats cechas kainavo apie 7,5 mln. Lt, pirktų įrengimų vertė - 4,5 mln. Lt, įrangos ir kt. - apie 1 mln. Lt. Vienintelė "Fishlitos" akcininkė - AB "Laivitė". Žuvies perdirbimo fabrikas statytas pastarosios bendrovės lėšomis imant kreditą. Iš Europos Sąjungos (ES) SAPARD fondo jai kompensuoti 4,4 mln. Lt.

Žuvies perdirbimo įmonei vadovaujanti buvusi pedagogė, matematikė informatikė L. Drungilienė nesigaili pakeitusi profesiją

2005 metų gruodį oficialaus įmonės atidarymo išvakarėse "Fishlitos" direktorę Ligitą Drungilienę darbininkų akivaizdoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojai įsodino į mašiną ir išvežė į Vilnių. Dvi dienas moteriai teko praleisti areštinėje. FNTT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl esą ne pagal paskirtį panaudotų SAPARD lėšų statant ir įrengiant šaldymo įrenginius minėtoje žuvies perdirbimo įmonėje.

Pasak L. Drungilienės, šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau baigtas, medžiaga perduota teismui. "Įmonė dirba, prastovų nepatiriame. Kitais metais jau, ko gero, pradėsime gauti ir šiokį tokį pelną. Tai neblogai, turint omenyje, kad mūsų įmonė dar labai jauna. Žinoma, visi tie tyrimai, skandalai dirbti nepadeda. Jie kainuoja nemažai nervų. Ir dabar, kai tik FNTT padaro kokį nors pareiškimą, man skambina partneriai, klientai, pažįstami ir teiraujasi, ar aš dar ne kalėjime. Be abejo, tai nėra malonu. Esu pasižadėjusi, kol nesibaigs teisminiai procesai, šios situacijos nekomentuoti", - prisipažino direktorė.

Klaipėdoje vos ne kiekvieną žuvininkystės objektą, kurio statybai buvo naudojamos ES lėšos, lydi skandalai ar teisminiai procesai. Taip nutiko ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai, žvejų uostelyje stačiusiai ledo generatorių.

Bendrovės vyriausiasis inžinierius Žilvinas Šileris veža šprotus į rūkyklą

UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui įtarimai dėl ES lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį ar jų pasisavinimo nepareikšti, tačiau objektu, kuriam statyti panaudoti ES ir Lietuvos milijonai, žvejai nenori naudotis. Jame parduodami tik 3 proc. sugautos žuvies.

Neperka žuvies aukcione ir "Fishlita". Baltijos jūroje sugautais šprotais ją aprūpina UAB "Baltlanta" laivai. Menkę ir strimelę ji pasiima tiesiai iš žvejų laivų savo transportu. Pasak L. Drungilienės, matyt, žvejams taip labiau apsimoka, nes "Fishlita" superka ir menkes, ir šprotus, ir strimeles, ima ir po 700 ir po 400 kg - vienas žvejys atvežė tik 25 kg menkės.

Kol nėra šviežios žuvies, galima ir šprotus paruošti rūkymui

"Fishlitos" šaldytuvai talpina 600 t žuvies, technologinės linijos leidžia apdoroti, užšaldyti, glazūruoti per parą apie 100 t, sūdyti - 7 t, išrūkyti - 2,5 t žuvies. Direktorės teigimu, įmonės pajėgumas išnaudojamas tik 60 proc. Šiuo metu čia dirba apie 60 darbuotojų. Daugiausia moterys, vyrų - tik 10 proc. Menkės filetavimui, sterkų rūšiavimui reikia moteriškų rankų, vyrai daugiau užsiima šaldymo procesais.

Mokėti didelių atlyginimų bendrovė dar neišgali, tad darbuotojų labai trūksta. Kita problema - brangsta žaliava. Trečia - fabrikas priklausomas nuo oro sąlygų, nuo to, kada gali žvejai žvejoti ir pristatyti šviežią žuvį. Kad nebūtų patiriama prastovų, kai nėra šviežios žuvies, dirbama su šaldyta.

Naktį ir poilsio dienomis "Fishlita" dirba tik tada, kai turi daug šviežios žuvies. Praeitą penktadienį čia buvo apdorotos net 22 tonos žuvies. Apie tai, kad bus patiektas toks kiekis, sužinota tik ketvirtadienį. Teko labai operatyviai perorganizuoti visą gamybos procesą.

Užvakar, kai lankėmės fabrike, buvo ruošiami rūkyti šprotai. Jie bus pristatyti taip pat "Laivitei" priklausančiai UAB "Baltijos delikatesai", įsikūrusiai Palangoje ir gaminančiai tik konservus. Šiai bendrovei čia rūkoma ir strimelė, ir skumbrė, ir silkė.

Pernai "Fishlitoje" buvo sūdoma silkė. Tačiau tokios uostamiesčio parduotuvės kaip "Maxima" ėmė tai daryti pačios, tad teikti tokią paslaugą bendrovė atsisakė, nes ji didelės naudos nedavė.

A. Cesevičienė 18 metų išdirbo buvusioje Valstybinėje žuvies konservų gamykloje

Lietuvoje "Fishlita" parduoda tik 15 proc. savo gaminamos produkcijos. Kita dažniausiai iškeliauja į Vokietiją, Angliją, Ispaniją, Daniją, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Pasak L. Drungilienės, brangesnę žuvį perka ES, pigesnę - rusai ir baltarusiai. Beje, gruzinai ima plekšnę.

"Fishlita" produkciją ir perparduoda, ir sandėliuoja. Pavyzdžiui, ji perparduoda iš Atlanto vandenyno transportiniu laivu atgabentą pietinę žuvį, kurią noriai perka ir Lietuvos įmonės.

Užvakar "Fishlitoje" buvo glazūruojamas, rūšiuojamas ir pakuojamas į dėžes partnerių iš Lietuvos Kazachstane įsigytas šaldytas sterkas. Vėliau partneriai jį išgabens į Vokietiją.

Vadovauja moterys

L.Drungilienė Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo matematikos ir informatikos specialybę. Trejus metus dirbo "Ąžuolyno" gimnazijoje. Pedagogų atlyginimai maži, tad per vasaros atostogas pabandė paieškoti kito darbo. Įsidarbino "Laivitėje" administratore. Kai buvo pasiūlyta rūpintis žuvies perdirbimo įmonės statybos reikalais, o paskui jai vadovauti, abejojo, ar sugebės. Sunkiausiais apsisprendimo momentais ją palaikė, padrąsino vyras.

Dabar ji nesigaili rizikavusi. Darbas patinka, o ir žuvies kvapas neerzina. Be to, matematikės profesija labai pravertė, kai buvo statoma įmonė.

Vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena Klaipėdoje buvusią Valstybinę žuvies konservų gamyklą, paskui AB Žuvų konservai. Kelerius metus pastarosios generalinės direktorės pareigas ėjo Rūta Lastočkina. Buvusiame žvejybos uoste buvo keletas pastatų, priklausiusių gamyklai. Vien tik šprotų cechas buvo didesnis nei visa "Fishlitos" įmonė. Kai gamyklą privatizavo kauniečiai, 2000 metais jis nustojo gaminti produkciją ir bankrutavo.

Tada daug žuvies apdorotojų liko gatvėje. Nemažai jų patraukė dirbti į Airiją. Beje, "Fishlitoje" jau galima rasti airiškos duonos paragavusių ir grįžusių į Lietuvą specialistų.

Vyriausioji "Fishlitos" technologė Audronė Cesevičienė žuvų konservų gamykloje išdirbo 18 metų.

Vidmantas MAŽIOKAS