Senoji uostininkų karta po truputį palieka uostą. Tai natūralus procesas, keičiasi technologijos, sprendimai, poreikiai ir kartos. Juos keičia jaunesni, kurie tęsia ankstesniųjų vadovų idėjas ir planus. Norime pakalbinti išėjusius, kuriems lieka malonūs prisiminimai apie ilgametį darbą Klaipėdos uosto komplekse. Šiandien jais dalijasi V. Grigalauskas, apdovanotas Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu, už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei - Darbo žvaigždės medaliu, jau metai nebedirbantis "Klasco". Pokyčiai įvyko visame komplekse, ne tik buvo pakeistas tuometinės Jūrų perkėlos terminalo vadovas.
Nieko nepadarysi, keičiasi laikai, nebereikalingi tampa 40 metų naudoti uosto objektai, į kuriuos kažkada buvo įdėtos milžiniškos lėšos ir žmonių pastangos.
Jūs labai ilgai dirbote uoste. Ar išėjęs į pensiją jo nepasiilgstate?
Kaip galima nepasiilgti to, kam atidavei 26 metus? Nuolat seku spaudą, tad skaitydamas straipsnius tarsi tebegyvenu "Klasco" ir uosto reikalais. Mano darbo stažas gamyboje daugiau kaip 50 metų, iš kurių pusė praleista Klaipėdos uoste. Dar tebesapnuoju laivus, krantines, gamybos procesus, kuriems teko vadovauti. Jaučiu didžiulę nostalgiją uostui, "Klasco", kurios dabar esu tik smulkusis akcininkas. Visada juokaudavau, kad man pagal turimas kelias akcijas Jūrų perkėlos terminale priklausė geležies galąstuvas, žemaitiškai "šmirgelis".
Gailitės, kad nebeliko Jūrų perkėlos terminalo Malkų įlankoje?
Be galo liūdna, bet priimu tai kaip natūralų procesą. Buvusi pirmoji Tarptautinė jūrų perkėla, galima sakyti, buvo Vytauto Vaičekausko, buvusio jos vadovo, kūdikis. Aš atėjau dirbti kiek vėliau, didžiavomės ir puoselėjome savo darbovietę. Man dabar net sunku įsivaizduoti tokio masto projektą. Baltijos jūros baseine mūsų kompleksas buvo vienintelė geležinkelio jūrų perkėla, turėjusi galingus specializuotus tiltus, specialiai krantinėms suprojektuotus keltus. Projektas užtikrino greitą susisiekimą su Vakarų Europa. Šiandien tokio tipo tiltai stovi Vokietijoje, Mukrano uoste ir Klaipėdoje, bet jie nebenaudojami.
Ko gero, jie bus nugriauti?
Jeigu jie dar nėra griaunami, gal jiems ateityje atsiras kokia nors nauja paskirtis, bet tai jau dabartinių "Klasco" vadovų projektai. Šiuo metu iš penkių geležinkelio vagonus iš Klaipėdos uosto galėjusių plukdyti keltų Baltijos jūroje dirba vienintelis "Petersburg", anksčiau kursavęs iš Ust Lugos į Baltijską. Keltas "Greifswald" kažkam parduotas, pavadinimas pakeistas, keltas "Klaipėda" parduotas graikams, pavadinimas pakeistas. Visai neseniai parduoti keltai "Vilnius" ir "Kaunas" Ukrainos laivybos kompanijai. Taigi, pokyčiai palietė ir specializuotus keltus. Dabar su visa Klaipėdos uosto bendruomene ir senaisiais uostininkais laukiame, kokie nauji, technologijų požiūriu pažangūs terminalai atsiras senosios Jūrų perkėlos vietoje.
O kada jūs pradėjote dirbti Jūrų perkėlos terminale?
1963 metais baigiau laivų statybos mokyklą, paskui tarnavau laivyne, dirbau "Baltijos" laivų statykloje. Tarptautinėje jūrų perkėloje pradėjau dirbti 1992-aisiais. 7 metus buvau direktoriaus V. Vaičekausko pavaduotojas. Paskui prasidėjo privatizacija. Vienu metu perkėlos valdymą buvo perėmę Vokietijos "Eurogate" kompanijos atstovai. Jie vadovavo Klaipėdos konteinerių terminalui ir Tarptautinei jūrų perkėlai, objektas buvo vadinamas "Eurogate Klaipėda". Metus buvau jo generalinio direktoriaus pavaduotoju.
2007 metais Klaipėdos konteinerių terminalas buvo parduotas, tada "Eurogate Klaipėda" pavadinimas buvo pakeistas į Jūrų perkėlos terminalą ir jis tapo vienu iš penkių "Klasco" gamybinių vienetų.
Kaip manote, kodėl nebeliko Jūrų perkėlos terminalo?
Kai tik buvo pradėtos Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) statybos, mums buvo pasakyta, kad jame bus naujoji, modernesnė ir patogesnė, perkėla, o vietoje senosios iškils nauji terminalai įskaitant privatų SGD terminalą. Man buvo liepta skubiai organizuoti projekto rengimą, išsiaiškinti, kokios yra Jūrų perkėlos krantinių plėtros galimybės, nes perkėloje turėjo atsirasti galingas chemijos terminalas, galvota apie laivų bunkeriavimo kuru, vandeniu ir dujomis projektus.
Bet tada Klaipėdoje būtų buvę du SGD terminalai. Ar jų nebūtų buvę per daug Lietuvai?
Mūsų planuotas projektas būtų kainavęs kur kas pigiau, nes turėjo būti nedidelis bei dinamiškas terminalas, o svarbiausia - valstybei statyba nebūtų kainavusi nė vieno cento.
Grįžkime prie Jūrų perkėlos terminalo. Jeigu SGD terminalas vis dėlto nebuvo statomas, ar perkėla negalėjo likti tokia, kokia buvo, toje pačioje vietoje?
Per kelis dešimtmečius intensyvaus darbo jos resursai buvo išnaudoti, todėl buvo pastatytas kur kas šiuolaikiškesnis, XXI amžiaus pasaulinio lygio terminalas - CKT.
Kokie įvykiai perkėloje jums įstrigo labiausiai?
Mūsų perkėla buvo geležinkelio vagonų perkėla. Kai vagonų dėl ekonominių priežasčių pradėjo mažėti, tuometinė "Lietuvos jūrų laivininkystė" ("Lisco") planavo parduoti keltus ir čia apskritai nutraukti veiklą, direktorius V. Vaičekauskas organizavo lankstų ir ekonomiškai pagrįstą perėjimą prie ratinės technikos. Vagonų padaugėjo tik laikinai, kai Sovietų Sąjunga pradėjo išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Demokratinės Vokietijos.
Perėjimas nuo geležinkelio vagonų keltuose prie ratinės technikos buvo lūžis, pakeitęs visą perkėlos gyvenimą. Ji nebuvo tam pritaikyta, labai trūko ploto, todėl organizuoti darbus tikrai nebuvo lengva.
"Klasco" nuolat investavo į gamybos procesus, griovėme nereikalingus statinius, pastatėme modernų 4 tūkst. kv. m sandėlį. Nuolat stengėmės plėsti paslaugų spektrą. Planavome dviejose krantinėse pastatyti hidraulines rampas, tikėjomės ateityje krovinių srauto didėjimo.
Ką manote apie išorinio Klaipėdos uosto būtinumą?
Uostas turi vystytis, kaip ir visa Lietuva. Tada gyventojai norės likti savo šalyje, sies ateitį su savo gimtuoju miestu. Nereikia pamiršti, kad Lietuva yra tranzito šalis tarp Rytų ir Vakarų. Išorinis uostas yra būtinas, tai naujos darbo vietos, Lietuvos biudžeto pildymas, tik tam būtina viena sąlyga - turi būti išlaikyti gamtą tausojantys krovos procesai, kad kuo mažiau būtų daroma įtakos gamtai ir Klaipėdos mieste gyvenantiems žmonėms.
Ar manote, kad reikia gilinti Malkų įlanką?
Reikia visada galvoti apie poreikį. Jeigu Malkų įlankoje atsiras giliavandenės krantinės, kas jose bus kraunama? Mes jau šiandien turime būti pasiruošę rytojaus ekonomikos iššūkiams ir naujiems krovinių srautams. Pokyčiai ir evoliucija neišvengiami ne tik gamtoje, bet ir uostuose.
Kuo dabar užsiimate?
Pradėjau domėtis politika, švietėjiška veikla, kelionėmis, tačiau dalis mano širdies vis
Rašyti komentarą