Daugėja laivų ir mokančiųjų juos valdyti

Buriavimas

Prasidėjus buriavimo sezonui apie tai, ko iš jo tikisi Lietuvos buriuotojai, kokios laukia naujovės, kalbamės su buriuotoju Artūru Dovydėnu.

Ar Lietuvoje daugėja naujų jachtų?

Taip, pradėjo. Pernai atsirado turistinių, o šiemet jau ir sportinių naujų jachtų bus. Estų ir latvių pavyzdys užkrėtė. Estijoje 2006 m. atsirado 60 naujų jachtų (visos sportinės), o Latvijoje - 12 (sportinės ir prabangos klasės). Lietuvoje jau atsirado "Benetou First 27", jau atkeliauja ir "Benetou First 34.7". Tai garsūs lenktyninių jachtų tipai, plačiai paplitę pasaulyje. Norėčiau, kad jachtų parkas Lietuvoje atsinaujintų. Galvojantiems apie naujas jachtas patarčiau žiūrėti į tai, ką perka kiti, ir nedaryti "zooparko", t. y. pirkti vienodų laivų. Daug daugiau malonumo, kai dvi vienodos klasės jachtos varžosi "nosis į nosį", negu kad viena atplaukia keletu valandų anksčiau, o vėluojanti kažkokios matematikos pagalba tampa nugalėtoja. Didėja ir potencialas naujoms jachtoms atsirasti - vis daugiau žmonių įgyja teises valdyti jachtas.

A. Dovydėnas: "Man sportinės kreiserinės jachtos patinka dėl ekstremalių greičio ir valdymo galimybių

Rezultatai pranoko lūkesčius. Patyręs ir buriuotojų visuomenėje autoritetą turintis dėstytojas Viktoras Golubovskis išmokė net 69 buriuotojus. Nesitikėjau tokio nuoširdaus ir rezultatyvaus darbo.

Ką veikia baigusieji mokyklą?

Pernai padėjau savo mokiniams išsinuomoti jachtą ir dvi savaites plaukioti po Baltijos jūrą. Šiais metais tai darysime su mokyklos vėliava. 46 auklėtiniai šią vasarą plaukios į kvalifikacinius reisus ir įgis jūrinės praktikos. Tai ne paprasti plaukimai. Įgulos narių sąraše prie visų pavardžių parašyta, kad tai arba šturmanai, arba pamainų vyresnieji, arba kapitono padėjėjai. Žodžiu, tai buriavimo karininkų reisai. Žmonės mokysis buriuoti, naviguoti su jūrlapiais ir praktiškai patikrinti savo klaidas, įplaukti į svetimus uostus ir iš jų. Tai mokyklos pagalba savo mokiniams, susibūrusiems į neoficialų klubą.

Koks tas neoficialus klubas?

Klubinė veikla Lietuvoje neturi senų tradicijų. Man pačiam ilgai nebuvo suprantama, kodėl žmonės turėtų vienytis laisvalaikiui. Profsąjungos - kitas reikalas, duoda apčiuopiamos materialinės naudos. Mokykloje atsirado neformalus klubas - 46 žmonės surado sau kompaniją paburiuoti. Ir ne bet kokią, o tokią, kurią jau pažįsta, kurioje gali dalyvauti ir mokiniai, ir jų šeimų nariai arba artimieji.

Ko tikitės iš 2008 metų navigacijos sezono?

Sezonas bus įprastinis, bet kitoks. "Gero vėjo" regata vyks daug anksčiau - gegužės 31 dieną, nes atsirado nauja Baltijos valstybių regata, kuri startuos birželio 7-ą dieną. Po to "Žalčių karalienės" regata, pavadinta taip Lietuvos jachtos garbei. 1936 metais Lietuvos jachtą "Žalčių karalienė" nugalėjo savo klasėje pirmojoje, o dabar garsiausioje Gotlandrunt regatoje Švedijoje, startuojančioje Stokholmo archipelage ir apiplaukiančioje Gotlando salą. Šių metų trečioji "Žačių karalienės" regata skirsis nuo ankstesniųjų. Gotlando saloje esančio Visbio uosto, į kurį plaukia regatos dalyviai, gyventojai ir svečiai pamatys fotoparodą apie Klaipėdą, sukurtą šio miesto fotomenininko Antano Stanevičiaus. Buriuotojai nori užmegzti draugystės ryšius tarp šių miestų. Juk Visbis toks gražus. O abu miestai - tokie jūriniai.

Jau kultine tapusi Kuršių marių regata, kuri vyks rugpjūčio 2-9 dienomis, gali sulaukti dar daugiau jachtų ir jų įgulų (pernai jų buvo 60). Nuomonė, kad tas, kuris nedalyvavo Kuršių marių regatoje, praleido sezoną veltui, tampa teisybe.

Jau esate parašęs vieną vadovėlį buriuotojams, gal ketinate išleisti dar vieną?

Šiemet gegužės 22 d. buvo pristatyta mano naujausia knyga "Pramoginiai laivai", skirta motorinių laivų laivavedžiams. Tai lyg ir pradžiamokslis kaip ir pirmoji mano knyga "Buriavimas", skirta buriuotojams. Ir pramoginių laivų laivavedžių gyvenimas darosi spalvotesnis. Buriuotojų nuomone, jie darosi drausmingesni ir iš vėjavaikių paauglių tampa dėmesingais vandens transporto dalyviais.

Kas dar jus sieja su Klaipėda, be to, kad čia atidarėte buriavimo mokyklos filialą?

Praeitą savaitę Klaipėdoje pradėta prekiauti mano nubraižytu Kuršių marių jūrlapiu. Braižiau pritaikydamas tarptautinius jūrlapių braižymo standartus. Visi jame nurodyti duomenys, t. y. gyliai, paimti iš Vidaus vandens kelių direkcijos, su kuria rudenį pasirašiau sutartį dėl šio jūrlapio leidybos.

O kodėl nutarėte braižyti jūrlapį?

Todėl, kad jo reikia. Yra Vidaus vandens kelių direkcijos planas, mirgantis skaičiais, o ne spalvomis su izobatomis. Juo vadovautis sunku. Jis skirtas inžineriniams šios įmonės tikslams. Jos tarnybiniai laivai pagal šį planą inkaruoja vandens kelio ženklus. Buriuotojams reikalingas kitoks jūrlapis, atitinkantis jūrlapių gamybos standartus. Tiesa, pasauliniai navigacinės elektronikos gamintojai jau įdeda elektroninius marių jūrlapius į savo elektronines laikmenas. Bet popierinis jūrlapis buvo ir bus nuolatinis gero navigatoriaus palydovas.

Idėja išleisti Kuršių marių jūrlapį kilo buriuojant kartu su estais regatoje. Svečiai paklausė apie gylius, o aš galėjau pasakyti tik apie vietas, kuriose esu buvęs. Marios dabar yra išseklėjusios (palyginti su gyliais prieš 20 metų), tad jūrlapis praverstų ir kiekviename lietuvių laive, jau nekalbant apie užsieniečius, kurie iš viso nepažįsta Kuršių marių. Švedams, vokiečiams beveik neįmanoma plaukioti Lietuvos vidaus vandenimis, nes trūksta būtinos informacijos.

Tai, kad jį parengė fizinis asmuo, o ne valstybė, neįprasta praktika pasauliniame kontekste. Paprastai tokius darbus atlieka valstybiniai geodezinių tyrimų biurai, tik atskiros privačios struktūros turi leidimus šiai veiklai.

Jūrlapių rengimas - labai brangus, atsakingas ir sudėtingas verslas. Praktiškai jis ne fizinio asmens jėgoms. Bet Lietuvoje visi šiam verslui būtini resursai yra išblaškyti skirtingose institucijose. Kartografinės įmonės neturi specialistų, išmanančių jūrlapių ruošimo standartus. Tokie žmonės dirba laivininkystėse, o ne leidybos srityje. Kartografai neturi šiuolaikinių geodezinių ir vandens telkinių gylių tyrimų duomenų, kuriuos turi Vidaus vandenų laivybos direkcija. Ko gero, nei kartografai, nei vandens kelininkai nenori imtis iniciatyvos sujungti savo žinias ir gebėjimus ir išleisti jūrlapius žmonėms. Todėl gelbėtis tenka patiems skęstantiesiems ir juos nusibraižyti. Mano jūrlapis nėra jų gamybos verslo pradžia, tai tik požymis, kad to reikia.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ