Kretingos ligoninės vadovas politikams pristatė naują idėją

„Nekantriai visi laukiame atidarant naująjį Skubios pagalbos priėmimo skyrių“, – teigė komiteto pirmininkė J. Girdvainė, klausdama, ar viskas jau padaryta, kad skyrius galėtų veikti.

Anot R. Sakalausko, yra išlikusios kelios biurokratinės problemos, laukiama vertinimų, tačiau valstybinė komisija savo darbą jau baigė ir šiomis dienomis statybos inspektorius turėtų pateikti pažymą galutinei registracijai. 

„Vienas kitas inspektorių įrašas, ir pastatu galėsime disponuoti“, – patvirtino ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Jis politikams pristatė naują savo, kaip ligoninės vadovo, sumanymą – statinio, kuris sujungtų pagrindinį ligoninės pastatą su Ambulatorinio konsultacinio skyriaus patalpomis, projektą.

Ši jungtis yra būtina ir dėl darbuotojų, ir dėl pacientų patogumo, kad iš vieno pastato į kitą nereikėtų vaikščioti per lauką – sniegą, vėją ar lijundrą. 

„Lėšų norėtume tam išleisti minimaliai. Naujasis pastatas sujungtų ligoninę, ambulatoriją, turėtume, kur įkurdinti administraciją, įrengti 80-iai žmonių skirtą konferencijų salę, o atlaisvintas dabartinio Ambulatorinio konsultacinio skyriaus patalpas – 400 kv. metrų – galėtume skirti reabilitacijai, kurios paslaugas plėsti yra tikslinga.

Atsirastų ir pinigų surinkimo automatas pacientams susimokėti už paslaugas – jis galėtų būti vienas abiem korpusams“, – R. Sakalauskas neslėpė, kad norėtų politikų pritarimo šiam projektui ir, žinoma, kad rajono Taryba, įvertinusi rajono biudžeto galimybes, priestatui statyti skirtų ir dalį lėšų.

Kadangi pastatas – nesudėtingos konstrukcijos ir nesusijęs su gydymu, paprastėja statybos reikalavimai, vadinasi, ir statyba iš betono ir stiklo būtų greita, naujasis priestatas neatrodo didelis, įsikomponuotų netgi ir tarp suaugusių medžių – beržai liktų augti toliau.

Į komiteto pirmininkės klausimą – ligoninės vadovas kalba apie būsimo priestato vizualizaciją ar jau parengtą projektą, R. Sakalauskas atsakė, kad projektas atliktas ir sutartis dėl jo galios 3 metus.

„Jeigu Taryba pritartų, su projektu galėtume supažindinti ir visuomenę, – sakė jis. – Tikslios sąmatos dar nėra – apytiksliai reikėtų 800 tūkst. eurų, tikslesni skaičiavimai dar būtų atlikti, tačiau „pūsti“ kainos neketiname, statybos ir apdailos sprendimai yra labai paprasti, greiti ir patogūs. Susitelkus, naująjį priestatą turėtume dar šiemet.“

Politikus domino, ar du ligoninės pastatus jungiantis statinys galėtų „priimti“ ir trečią – dabartinio Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro pastato – jungtį, kas vėlgi pasitarnautų gydymo įstaigos personalo ir pacientų patogumui.

„Variantas būtų, tačiau dėl to reikėtų kalbėti ir su tos gydymo įstaigos vadovais, reikėtų ir vieningo politinio sprendimo“, – savo poziciją išsakė ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Kilus diskusijai, kokie būtų Kretingos ligoninės lūkesčiai dėl projekto finansavimo, tai yra rajono Savivaldybės prisidėjimo, iškilus klausimams, kiek lėšų yra sukaupusi pati Kretingos ligoninė, R. Sakalauskas paaiškino, kad galutiniai finansiniai jo rezultatai paaiškės tik vasario viduryje, kai bus suskaičiuota, kiek yra skolinga Valstybinė ligoninių kasa, kiek ji grąžins pagal savo skaičiavimo metodiką.

„Iššūkių bus, nes sveikatos apsaugos sistemoje nuolat tvyroja netikrumas, – R. Sakalauskas priminė ir prieš pusketvirtų metų priimtą sprendimą, kai už 450 tūkst. Eur buvo nupirktas kompiuterinis tomografas. 

– Tada politikai irgi išsakė įvairių nuomonių, tačiau lėšų buvo surasta, ir šiandien nauja įranga pasitarnauja fantastiškai – per dieną padaroma iki 17 tyrimų. 

Laikas patvirtino, kad sprendimas buvo geras. 

Manau, kad ir šįsyk – arba padarome, arba sumanymas lieka pusėtinas, kas man, kaip vadovui, yra nepriimtina.“

„Mano nuomone, jeigu galvojama apie plėtrą, reikia pagalvoti ir apie savo galimybes. Rajono Strateginis planas ir biudžetas jau sudėlioti, ir šiemet tokia suma būtų negerai išderinti rajono iždą“, – pastebėjo J. Girdvainė.

Jai paantrino rajono meras Antanas Kalnius, kurio teigimu, vasario 12 d. rajone viešės sveikatos apsaugos ministrė, vasario 19 d. – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, į Kretingos rajoną žada atvykti Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas su komanda ir išsakyti savo grandiozinius planus. „Jie nieko gero mums nežada.

Susitiksime su ministrėmis, išgirsime, ligoninė gali stiprėti ir mes, Savivaldybė, investuojame, bet jeigu Kretingos ligoninė eliminuojama iš žaidimo, įtraukti į biudžetą priestato statybos planus būtų neatsakinga, o ir numatyti 500–600 tūkst. Eur biudžete nėra kaip. 

Todėl šį pokalbį turime atidėti bent iki kito mėnesio. Kol neturėsime visos informacijos, tol administracija ir Taryba negalės priimti sprendimų. 

Taigi projekto viešinti negalite“, – meras papriekaištavo Kretingos ligoninės vadovui, kad šis pirmiausia dėl naujų planų turėjo kreiptis į steigėją, tai yra rajono Savivaldybę.

„Nenorėčiau, kad visa tai būtų traktuojama, jog aš nesikreipiu į steigėją. 

O kaip kitaip aš turėčiau kreiptis? Aš sakau, kad norime tokio projekto ir į komiteto posėdį atėjau jau pasirūpinęs projektu. 

Šiai dienai laikas yra labai svarbus. 

Jeigu neparodysime rezultato, malonės nelaukime nei iš sveikatos apsaugos ministrės, nei Valstybinės ligoninių kasos – viskas priklauso nuo to, kiek esi stiprus ir kaip efektyviai dirbi. 

Ir Klaipėdos universiteto ligoninės komanda čia važiuoja ne šiaip sau, o kada pamatytų darbo sąlygas, technologijas. 

Niekas nevažiuotų į įstaigą, kurioje nėra, kur nusirengti, pasidaryti ambulatorinių tyrimų arba neturi operacinės. 

Vyksta konkurencinė kova, ir didžiosioms ligoninėms rūpi, ką jie, kokias paslaugas galėtų „nudrenuoti“ į savo ligoninę. 

Kas susiję su mūsų ligonine, nenoriu nieko kitiems duoti nei atsikąsti, nei kad terapiniai ligoniai iš traumatologijos ar chirurgijos skyrių važiuotų gydytis į uostamiestį. 

Turime sykiu nuspręsti – esame stabili gydymo įstaiga ar kitąmet sugriūvame. O kalbant apie projektą, tai kodėl negalime jo vystyti? Negaiškime laiko. 

Nemanau, kad darau ką nors blogo, o steigėjo pinigų, rengdami projektą, neišleidome“, – savo įžvalgomis pasidalino R. Sakalauskas.

Ginti Kretingos ligoninės vadovo stojo rajono Tarybos narys, buvęs rajono meras Juozas Mažeika: „Suprantu, kad procedūros yra privalomos, tačiau džiaugiuosi, kad ligoninės vyriausiasis gydytojas atėjo su konkrečiu pasiūlymu, su padarytais namų darbais, ir, kaip įžvalgus gydymo įstaigos darbo organizatorius, turėdamas viziją. 

Iš savo patirties sakau, kad, keik turėjome susitikimų ministerijose, visada mūsų klausdavo – o ką atsivežėte, ką turite, kur skaičiavimai? Vyriausiasis gydytojas pas mus atėjo ne rankas į kišenes susikišęs, o žinodamas, ko reikia. Todėl ir mūsų tolimesnė kalba bus lengvesnė ir konkretesnė.“

Priestato idėją palaikė rajono Tarybos narys Tomas Abelkis, kurio pastebėjimu, turint projektą, ta linkme ir reikėtų eiti: „Iš praėjusių metų į rajono biudžetą perkėlėme 4,5 mln. Eur, biudžetas didėja dar 6 mln. Eur. Gal tuos pinigus ir reikėtų įdarbinti?“

Tačiau meras laikėsi savo pozicijos: „Kol negausime atsakymų iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos universiteto ligoninės, kai sužinosime, ką jie nori daryti, tada ir nuspręsime.“

Situaciją apibendrinęs R. Sakalauskas paaiškino, kas nutiktų Kretingoje, jeigu būtų paisoma išorės veiksnių – neliktų reanimacijos, nesant reanimacijos – neliktų operacijų, neliktų skubios pagalbos, ir visi pacientai naktimis atsidurtų Klaipėdoje. 

Iš esmės būtų teikiamos tik slaugos ir terapijos paslaugos, o savaitgaliais Skubios pagalbos priėmimo skyrius būtų tiesiog uždarytas. 

„Iš Kretingos ligoninės liktų tik palaikomasis gydymas, ir tai nėra išeitis. 

To ir siekia Klaipėda – kad liktų slauga, palaikomasis gydymas ir šeimos gydytojų grandis. 

Tokiam dariniui vadovauti nesirengiu. Mano ambicijos ir noras yra kitokie, – kalbėjo R. Sakalauskas, akcentuodamas, kad jeigu visi žiūrėtų vien kryptimi – būtų labai gerai. – Įtraukite priestato statybos klausimą į vasario mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę, pritarkite tam. 

Jeigu nepriimsite sprendimo – sužlugdysite Kretingos ligoninės iniciatyvą – nelieka strategijos ir rezultato siekimo.“