Daugiau laivų - daugiau problemų

Vidaus vandenys

Per 5 metus vidaus vandenų transporto priemonių Lietuvoje padaugėjo beveik du kartus. Per pastaruosius dvejus metus kiekvieną vasaros mėnesį jų įregistruojama maždaug po 1000. Siekiantiems užtikrinti saugią laivybą vidaus vandenyse
inspektoriams gerokai padaugėjo darbo, jie prašo Vyriausybės skirti papildomų etatų.

Iki šių metų rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotos 55883 transporto priemonės (iš jų - 75 proc. nesavaeigių), 950 vandens motociklų, 1439 pakabinamieji varikliai.

2002 m. registre transporto priemonių buvo perpus mažiau - apie 30 tūkst., be to, tada dar buvo registruojamos ir visos guminės valtys bei kanojos.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, nelengva buvo įrodyti net ministerijai pavaldžioms institucijoms, kad tokių mažų laivelių registruoti nereikia. Dabar iš registro yra išbrauktos valtys, kurių keliamoji galia neviršija 250 kg.

Prieš 5 metus pakabinamieji varikliai nebuvo registruojami. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus A. Vaitkaus iniciatyva jie pradėti registruoti nuo 2006 m. rugsėjo. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (VVVLI) viršininko Algivido Dainoro teigimu, pastaruoju metu ženkliai sumažėjo pakabinamųjų variklių vagysčių.

Krante nėra sąlygų

Iš vidaus vandenų transporto priemonių labiausiai daugėja vandens motociklų. Iš maždaug 1000 transporto priemonių, kurios pastaruosius dvejus metus registruojamos beveik kiekvieną vasaros mėnesį, vandens motociklai sudaro kone pusę. Beje, jiems taikomi tam tikri apribojimai, susiję su gamtosauginiais aspektais. Pavyzdžiui, jais galima plaukioti ne mažesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose. Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus mano, kad skundai, jog nėra kur tokių priemonių naudoti, yra nepagrįsti. Tai įrodo ir šių transporto priemonių gausėjimo metas.

"Man labai gaila, kad Palangoje per metus nepavyko išnuomoti Palangos tilto prieplaukos ir panaudoti jos civilizuotai. Vienas dalykas, ten nėra slipo ar kitų priemonių, kad plaukiojimo priemonės galėtų būti įvežtos į jūros akvatoriją. Kitas dalykas, nėra kuro kolonėlių. Aš tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti Šventosios uosto atstatymo projektą, gal jis pagyvins šią vietą. Laiveliai plaukia į Palangos ir Šventosios zoną. Tai, kad krante jiems nėra sudarytų tinkamų sąlygų - nonsensas", - sakė A. Vaitkus. Be to, jo manymu, dėl kranto infrastruktūros turi būti rodoma didesnė iniciatyva iš savivaldos pusės.

Pasak A. Vaitkaus, vis daugiau Lietuvoje atsiranda ir didelių pramoginių katerių. Turint omenyje, kad pradinės investicijos į tokias transporto priemones yra niekis, palyginti su jų eksploatavimo išlaidomis, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje didėja turtingesnių gyventojų, sugebančių ne tik rimtai dirbti, bet ir ilsėtis, sluoksnis.

Daugėja reidų

Toks spartus vidaus vandenų transporto priemonių gausėjimas iššaukė ir tam tikrų problemų. Norint užtikrinti saugią laivybą vidaus vandenyse regionuose dirbančius inspektorius reikėjo aprūpinti naujomis patrulinėmis motorinėmis valtimis ir kateriais, padidinto pravažumo automobiliais, modernia kompiuterine įranga, alkoholio matuokliais ir t. t.

Dabar inspekcija turi 13 patrulinių katerių ir motorinių valčių, kurių amžiaus vidurkis - apie 3 metus. Sudėtingiausiame laivybos požiūriu Klaipėdos regione saugią laivybą užtikrina 2 greitaeigiai patruliniai kateriai, pastatyti 2005 ir 2008 m.

Prieš 5 metus buvo surengti 46 kontrolės reidai, patikrintos 558 transporto priemonės, surašytas 121 administracinių teisės pažeidimų protokolas. Šiemet iki rugsėjo 1 d. reidų surengta tris kartus daugiau - 150, patikrinti beveik 3 tūkst. transporto priemonių, surašyti 384 pažeidimų protokolai. Taigi inspekcijos pareigūnų darbo intensyvumas gerokai padidėjo.

Ateityje numatoma dar labiau intensyvinti saugios laivybos kontrolės reidus labiausiai laivuojamuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, ypatingą dėmesį skirti laivybai Nemuno žemupyje, Kuršių ir Kauno mariose. Planuojama įsigyti modernesnį ir didesnio galingumo patrulinį katerį, kad būtų galima kontroliuoti laivybą ir pakrančių plaukiojimo rajone.

Šiuo metu VVVLI dirba 42 darbuotojai. Inspekcijos vadovybė prašo Vyriausybės padidinti darbuotojų skaičių bent 5 etatais, nes norima intensyvinti kontrolę ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Manoma, kad reikėtų inspektoriaus Nidoje, idant jam nereikėtų plaukti iš Klaipėdos.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Gricevičiaus, problema ta, kad šiandien inspekcija neturi galimybių nustatyti greičio viršijimo, nors kai kuriose vietose jis yra ribojamas. Pavyzdžiui, ties Minijos (Mingės) kaimu greičiau praplaukęs laivas sukelia didesnį bangavimą, tad čia prieplaukoje stovinčios jachtos pradeda daužytis į šalia esančius laivelius, į krantinę - gadinami laivai.

Didėja baudos

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Klaipėdos regione dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - neturima gelbėjimosi priemonių, būna pasibaigęs transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo laikas, vidaus vandenų transporto priemonės vairuojamos be atitinkamų kvalifikacijos dokumentų.

Nuo šių metų vasario 20 d. VVVLI viršininko įsakymu patvirtintos Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų techninės apžiūros atlikimo taisyklės. Jose sugriežtinti reikalavimai vidaus vandenų transporto priemonėms, išplaukiančioms į pakrančių vandenis.

Šiemet nuo liepos 17 d. pradėjo galioti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas. Buvusi bauda už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą be atitinkamo kvalifikacijos dokumento nuo 200 iki 400 Lt dabar padidinta ir yra nuo 300 iki 500 Lt.

Pasak N. Gricevičiaus, palyginti su sausumos keliais neblaivių katerių vairuotojų nėra tiek daug. Šilutės krašte daugiausia baudų pelno tie, kurie nedėvi gelbėjimosi liemenių.

Pernai VVVLI nubaudė 13 neblaivių vidaus vandenų transporto priemonių laivavedžių, o šiemet - 9. Jiems buvo skirtos piniginės baudos nuo 500 iki 1000 litų. Vienam asmeniui 2,5 metų atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones.

Vidmantas MAŽIOKAS