Kosminis detektyvas: asteroidas, grasinęs Žemei, nusitaikė į Mėnulį – smūgis prilygtų vandenilinei bombai

Akinantis blyksnis ir Mėnulio žemės drebėjimas

Remiantis Činghua universiteto (Kinija) tyrėjo Ifan He vadovaujamos grupės išvadomis, egzistuoja maždaug 4,3 % tikimybė, kad 2032 metais šis 60 metrų skersmens kosminis kūnas rėšis į Mėnulį. 

Nors tikimybė atrodo nedidelė, tokio dydžio objektui tai yra reikšmingas skaičius astronomijoje.

Jei šis susidūrimas įvyktų, jo pasekmės būtų stebinančios:

Galingas sprogimas: Smūgio jėga prilygtų 6,5 megatonos trotilo – tai prilygsta galingos vandenilinės bombos sprogimui.

Matomumas plika akimi: Iš Žemės būtų galima pamatyti akinamai ryškų blyksnį, po kurio kelias valandas truktų infraraudonasis švytėjimas.

Naujas krateris: Mėnulio paviršiuje liktų apie 1 kv. km dydžio krateris.

Seisminis aktyvumas: Smūgis sukeltų tikrą „Mėnulio žemės drebėjimą“.

Mokslininkų teigimu, tai taptų energetiškai galingiausiu įvykiu Mėnulyje, kokį tik yra fiksavusi žmonija.

Kodėl kryptis pasikeitė?

Anksčiau šis asteroidas kėlė nerimą dėl galimo susidūrimo su Žeme, tačiau patikslinus jo orbitos trajektoriją paaiškėjo, kad jis praskris saugiu atstumu.

Tačiau kosminiai kūnai yra veikiami gravitacinių jėgų, kurios 2032 metais asteroidą gali nukreipti tiesiai į Mėnulio paviršių.

Stepheno Hawkingo prognozės ir kosmoso pabaiga

Šiame kontekste mokslininkai vėl prisiminė ir legendinio fiziko Stepheno Hawkingo teorijas. 

Remdamiesi naujausiais Hawkingo spinduliavimo skaičiavimais, kai kurie tyrėjai užsimena, kad visatos procesai gali vykti sparčiau, nei manyta anksčiau, o tai kelia naujų klausimų apie ilgalaikį kosmoso saugumą.

Nors 2024 YR4 nekelia tiesioginės grėsmės žmonijos išlikimui, galimas jo smūgis į Mėnulį būtų neįkainojama pamoka mokslui, leidžianti geriau suprasti, kaip apsaugoti planetas nuo kosminių objektų.

Šaltinis: „Bild“, kuris rėmėsi nauju Kinijos mokslininkų (konkrečiai – Činghua universiteto) tyrimu