Trečiadienį Vyriausybės pasitarime iš esmės pritarta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomam planui padidinti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įstatinį kapitalą investuojant 199 837,80 eurų. Pasak ŽŪM atstovo Remigijaus Bieliausko, buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos, dabar klausimas keliaus į Vyriausybės posėdį po savaitės.
Valstybei priklauso 100 proc. Klaipėdos bendrovės akcijų. Įstatinis kapitalas – 194 tūkst. eurų, skolos viršija 353 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas vertas per 2 mln. eurų.
Siekiant išvengti valstybinės įmonės bankroto esą reikia kuo greičiau įvykdyti skubiausius įsipareigojimus, kurie siekia 166 tūkst. eurų. Papildomai būtina skirti 33 tūkst. eurų žuvų pakavimo įrangai bei žaliavai pirkti, siekiant, kad įmonė toliau vykdytų veiklą.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas pabrėžtinai rekomendavo projektą svartyti tuomet, kai Vyriausybė patvirtins asignavimų programą, nes ŽŪM siūlo aukcionui skirti Žuvininkystės programos lėšas, kurių dar neturi. Tačiau į tai neatsižvelgta.
Politizuoti sprendimai
Įmonė, kurią klaipėdiečiai per dešimtmetį įprato vadinti žuvų aukcionu, visą laiką kėlė rūpesčių ją įsteigusiai ŽŪM. 2006 metais žvejų įmonės įpareigotos pagal paskirstytas kvotas privalomai tiekti aukcionui dalį sugautų menkių. Iš 6 proc. pajamų, gautų iš žuvį pristatančių žvejų ir pirkėjų, aukcionas neblogai vertėsi.
Bet pasikeitus valdantiesiems atnaujinta ŽŪM per teismus siekė aukcionui suteiktą 5,6 mln. litų ES paramą pripažinti panaudota neteisėtai ir dvejus metus įrodinėjo esant pažeidimų, kol 2011 metais teismai pripažino, kad parama statant valstybinį žuvų aukcioną buvo panaudota teisingai.
Dabar, po 7 metų, valdininkai vėl svarsto apie aukciono perdavimą Turto bankui, sprendžia klausimus dėl 4 valstybės valdomos įmonės vadovų klaidų ar pažeidimų, nors kiekvieną kartą pasikeitus Vyriausybei į jos valdybą buvo skiriami ŽŪM valdininkai.
Nauja veikla neišgelbėjo
Pelningais aukcionui metais, iki 2011-ųjų, dar gana gausiai žvejų bendruomenei žadėta, jog pasibaigus ES paramos numatytam 5 metų veiklos terminui, juos įtrauks aukciono dalininkais ar sudarys sąlygas jį valdyti. Tačiau kai žvejų įmonės pamažėle ėmė nykti ir panaikinta prievolė tiekti aukcionui menkes, kurias žvejoti tapo nenaudinga, parengtas naujas valstybinio žuvų aukciono veiklos modelis: menkes rinkos kaina supirkti, apdoroti ir parduoti.
2015 metais, skyrus 1,4 mln. eurų iš ES žuvininkystės fondų, aukciono pastatas rekonstruotas ir jame pastatytos naujos gamybos linijos.
2016 metų pradžioje startavęs su gana brangia menkių produkcija, be apyvartinių lėšų ir jau turėdamas beveik 90 tūkst. eurų skolų žvejams ir kitiems tiekėjams, užsikrovęs dvi bankų paskolas po pusmečio valstybės valdomas aukcionas įklimpo į dar didesnius nuostolius ir veiklą sustabdė.
Menkių verslas nepasiteisino, nes jas parduoti teko pirkimo kaina. Faktiškai tai reiškė valstybės valdomos įmonės bankrotą.
Jūros žvejai teigia, kad aukciono Klaipėdoje jiems nereikia, nes jie sugautas žuvis gabena į užsienį.
Pernai rugsėjį ŽŪM ir aukciono valdybai buvo teiktas siūlymas bendrovės akcijas iš dalies arba visiškai privatizuoti. Tačiau vėl nuspręsta tęsti aukciono organizavimo funkcijas.
Šiemet nuo sausio vadovauti aukcionui paskirtas žuvininkystės specialistas iš Kauno Vytautas Mockus – jau penktasis įmonės direktorius nuo 2010 metų – pristatė naują veiklos viziją ir nuostolių mažinimo strategiją. Atsigręžta į priekrantės žvejus, kuriems cechas teiks paslaugas, apdoros visokias jūros ir marių žuvis. Vietoj 15 pernai atleistų darbuotojų, kuriems atlyginimai liko nesumokėti, šiuo metu priimta 13 naujų žmonių, veiklai įsibėgėjus numatoma įdarbinti dar iki 10.
Ieškos investuotojo
Vasario 14 dieną ŽŪM vykusiame pasitarime nutarta pritarti lėšų investavimui į žuvų aukcioną ir siūlyti jo akcijas įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą.
Iš anksčiau rengtų ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento rašto matyti, kad ieškoma mažiausiai nuostolingo bendrovės atsikratymo būdo: „Investavus į bendrovę ir sėkmingo bendrovės akcijų privatizavimo atveju, tikėtina, kad akcijų vertė galimai bus lygi bendrovės turimo turto vertei (apie 2 mln. Eur), kuri bus mažinama turimų bendrovės įsipareigojimų verte. (...) Tikėtina, kad privatus investuotojas atsiras dėl strategiškai patrauklios verslui vietos bei dėl bendrovės 2016 m. 50 metų terminui sudarytos žemės nuomos sutarties su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“.
Tačiau keista, kad tarp Vyriausybės žiniai pateiktų skubiausiai grąžinamų skolų neįtraukta skola Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuriai už žemės nuomą (2016 metų lapkričio 23 dienos ŽŪM duomenimis) nesumokėtas 1271 euras, o šiuo metu skola yra gerokai didesnė.
Direkcijos teisininkai patvirtino, kad pagal bendrą tvarką dėl to jau pateiktas ieškinys teismui. Šio mokesčio nemokėjimas yra pagrindinė sąlyga nuomos sutartį nutraukti. Privatizavimo atveju bendrovės, netekusios žemės nuomos sutarties, vertę sudarytų tik pastatai su žuvies apdorojimo įranga.
Vykdant Europos Komisijos reikalavimus pernai nuo liepos pakeitus uosto žemės nuomos tvarką, naujam savininkui pastatai pirmumo į žemės nuomą nesuteikia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą