Derybos dėl menkių kvotų bus tęsiamos Briuselyje

Žvejyba

Spalio 4-5 dienomis Briuselyje Europos Sąjungos žuvininkystės departamentas svarstys menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo konkrečioms ES šalims klausimus.

Pirmą kartą tarptautinei žvejybos Baltijos jūroje komisijai, rugsėjo mėnesio pradžioje posėdžiavusiai Lenkijoje ir skirsčiusiai kvotas 2005 metams nepavyko susitarti dėl menkių kvotų.

Derybos dėl menkių kvotų tris dienas buvo atidūrusios aklavietėje. Europos Komisijos nuomonę, jog reikia patvirtinti nulinę menkių kvotą, palaikė vokiečiai. Prie tokios nuomonės prieita todėl, kad Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių ištekliai.

Ketvirtą ir penktą komisijos posėdžiavimo dieną derybos pradėjo judėti iš mirties taško. Pasiūlyta dalinti menkes į dvi grupes, t. y. skirti atskiras menkių kvotas rytinėje ir vakarinėje Baltijos jūros dalyse.

Vakarinėje dalyje menkių kvota buvo nustatyta skiriant 24 tūkstančius 700 tonų visoms Baltijos jūroje žvejojančioms šalims. Be abejo, ir vokiečiams, ir olandams, kurie žvejoja toje jūros dalyje. Rytinėje dalyje daugiausia žvejoja lenkai, latviai, estai, lietuviai, švedai ir kt.

Rytinėje dalyje norėta skirti nulinę menkių kvotą, t. y. visai sustabdyti žvejybą. Vyko labai sunkios derybos. Prieš draudimą gaudyti menkes pasisakė lenkai, olandai, estai, lietuviai. "Europos Komisijai labai sunku ką nors įrodyti. Jai mūsų problemos yra tolimos. Mes aiškinome, kad jeigu nustosime gaudyti menkes, mūsų žvejai liks beveik be darbo, kils didžiulė socialinė problema. Komisijai vis dėlto ištekliai šiuo atveju buvo svarbiau",- "Vakarų ekspresui" sakė derybose dalyvavęs Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis.

Vis dėlto buvo prieita prie išvados, kad Baltijos jūros rytinės dalies menkėms bus nustatyta ne didesnė kaip 71 tūkst. 250 tonų kvota visai ES. Beje, ES norėjo sumažinti rytinių menkių kvotą 50 proc., o tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija sutiktų, kad kvota būtų sumažinta 10 proc. Pasak A. Adomaičio, šiek tiek kvotą reikia mažinti, nes ištekliai mažėja.

Spalio pradžioje Briuselyje bus toliau deramasi dėl menkių kvotų, skiriant jas kiekvienai ES šaliai atskirai. Lietuva pretenduoja gauti kvotą ir rytinėje, ir vakarinėje Baltijos jūros dalyse.

Lašišų, strimelių kvotas Lietuva kitiems metams gavo tokias pačias kaip ir šiemet.

Išsiderėta, kad visiems žvejojantiems Baltijos jūroje brėtlingių kvota būtų padidinta apie 20 proc., palyginti su šių metų kvota. Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus, nors Lietuvos žvejai ir neišgaudo jiems skirtų brėtlingių kvotos, tačiau jie turės žuvies, kurią galima iškeisti į kitas žuvis, pavyzdžiui, į jūros ešerius Šiaurės Rytų Atlante.

Vidmantas MAŽIOKAS