Galimas daiktas, jog Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis dar šį mėnesį patvirtins naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių projektą. Prieš projektui patenkant ant ministro stalo ir žvejai pageidavo nerealių lengvatų, o neseniai į nuvažiuojantį traukinį dar bandė suspėti ir Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos atstovų manymu, naujos taisyklės kelia per griežtus reikalavimus mažiesiems pramoginiams laiveliams.
Problemos aptartos ministerijoje
Rugpjūčio 5 d. Susisiekimo ministerijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriame aptarti pramoginių ir mažųjų laivų plaukiojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje klausimai bei laivybos sąlygų Nemune, Kuršių mariose ir kituose šalies vandenų keliuose gerinimo problemos.
Susisiekimo ministerija pranešė, jog svarstyti aktualūs šalies vidaus laivybos klausimai - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių projektas, laivų navigacijos saugumas Nemuno deltoje, Kuršių mariose, farvaterio gilinimo, pavojingų vietų žymėjimo, saugos priemonių sertifikavimo, uostų bei prieplaukų registracijos, gamtosaugos bei kiti klausimai.
Buvo ne tik pateikti siūlymai dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių, bet ir išsakytos pastabos dėl pramoginių ir mažųjų laivų plaukiojimo šalies vidaus vandenyse plėtros, įgalinančios išlaikyti pusiausvyrą tarp rekreacinių, komercinių poreikių ir gamtos vertybių.
Pasitarime dalyvavo Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis, Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas, Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras, Lietuvos buriuotojų sąjungos valdybos pirmininkas Linas Tamkvaitis, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių ir kitų suinteresuotų žinybų atstovai.
Laivybos kanalą kirsti be leidimo negalima
Klaipėdos uosto kapitono V. Lukoševičiaus teigimu, situacija uoste nuolatos keičiasi, tad uosto taisyklės taip pat turi būti keičiamos kas dvejus metus, kad atitiktų naujus poreikius. Šiuo metu dar vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 1998 m. Naujojo projekto pirmas variantas jau buvo parengtas prieš tejus metus, bet ilgokai užsigulėjo Susisiekimo ministerijoje.
Dabartinis projekto variantas buvo apsvarstytas ir su žvejų atstovais. Seimo nario Vaclovo Stankevičiaus iniciatyva buvo organizuoti susitikimai jais. Bandyta atsižvelgti į jų pagrįstus reikalavimus.
Pasak uosto kapitono, buriuotojai pageidautų plaukioti be jokių leidimų. V. Lukoševičius sako, jog šalia laivybos kanalo mažieji laiveliai gali plaukioti ir be leidimo, tačiau laivybos kanalu be Laivų eismo tarnybos leidimo jie negalės plaukioti. Uoste turi būti tvarka. Saugios laivybos įstatymas reikalauja užtikrinti saugią laivybą. Chaotiški mažųjų laivelių plaukiojimai laivybos kanalu gali sudaryti avarines situacijas. Bus reikalaujama, kad mažieji laiveliai turėtų radijo ryšį, galėtų susisiekti su Laivų eismo tarnyba. Uosto kapitonas patikino, jog tuo metu, kai laivybos kanalas bus laisvas bus duodamas leidimas plaukti ir mažiems laivams.
Laivų eismo tarnyba negali stabdyti didelių konteinerius gabenančių laivų, linijinių keltų, kurie plaukia pagal iš anksto suderintus grafikus, jeigu kokios nors jachtos kapitonui šaus į galvą mintis kirsti laivybos kanalą.
V. Lukoševičius sakė, jog į kai kuriuos buriuotojų prašymus yra atsižvelgta. Tačiau bent vieną kartą per buriavimo sezoną, sakykime, nuo kovo 1 iki spalio 1 d., mažieji laivai taip pat turi būti patikrinti, ar jų techninė būklė yra tinkama, ar turimi tinkami laivo dokumentai, ar įgulos nariai turi tinkamą kvalifikaciją, pateikti jų sąrašą. Ir mažųjų laivų kapitonai turėtų įsigyti pakoreguotus jūrlapius.
Uosto kapitonas teigia, jog įsibėgėjus buriavimo sezonui Klaipėdos uosto tarnyboms tenka nemažas krūvis parvelkant į uostą jachtas, kurių varikliai sugenda, nutinka kitokie techniniai gedimai. Gavus iš laivelių gelbėjimo signalus, išsiunčiami gelbėtojai, deginamas kuras, o nuplaukus į nurodytą vietą paaiškėja, kad tie, kurie prašė pagalbos, patys išsikapstė, tačiau apie tai nepranešė.
Uosto kapitonas sako nesutinkąs su tuo, kad būtų tenkinami anarchiški prašymai, kad būtų leidžiama mažiesiems laivams nepranešti apie išplaukimą. Yra nustatytos taisyklės, tad jų būtina laikytis, kad laivai ir patys nepatektų į keblias situacijas, nebūtų gaudomi užsienio uostuose kaip didžiausi kontrabandininkai, ir neapsunkintų darbo uosto tarnyboms.
V. Lukoševičiaus teigimu, į visas pastabas, į kurias buvo įmanoma atsižvelgti nepažeidžiant Saugios laivybos įstatymo, buvo atsižvelgta, projekte padaryti pataisymai ir jį tvirtinti susisiekimo ministrui turėtų artimiausiu perduoti Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą