Bendrovėse
Iki 2010 metų viena didžiausių uoste Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) tikisi padidinti metinę krovą 1,5-2 mln. tonų. Tačiau baiminamasi, jog bendrovės pastangas gali sužlugdyti geležinkelininkai.
Reikšmingiausias pernai metų KLASCO įvykis, jos generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, - ir be konteinerių terminalo peržengta 9 mln. t metinės krovos riba.
Jo manymu, pernai priimti geri sprendimai toliau didinti bendrovės pajėgumą ir galimybes. Prieš kelerius metus padarytos investicijos į KLASCO pasiteisino - jos atsiperka taip, kaip ir buvo planuota. Žiurkės metais KLASCO tikisi ir naujų krovinių bendradarbiaujant su NVS šalimis.
Maitins skaniau
V. Greičiūnas patikino, kad darbuotojų atlyginimai bus peržiūrimi atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, nors, anot jo, KLASCO darbuotojų vidutinis atlyginimas gal net daugiau kaip 2 kartus viršija vidutinį Respublikos darbininko atlygį. Be to, nors kolektyvinė sutartis ir nenumato, vis dėlto atsižvelgiant į finansines bendrovės galimybes darbuotojams buvo išmokėtos kalėdinės premijos.
Beje, pernai pagalvota ir apie darbuotojų maitinimą - valgyklos virtuvė aprūpinta nauja įranga. Tad šeimininkės dabar gali sparčiau pagaminti skanesnį maistą.
Realus pavojus
Kadangi daugėja krovinių, pernai Jūrų perkėlos terminale pradėtas statyti naujas dengtas sandėlis. Nuspręsta didinti sandėlių ūkį ir šiaurinėje uosto dalyje, ir, žinoma, pajėgumą Smeltės pusiasalyje. Tikimasi, jog padedant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai toliau bus plėtojama ir infrastruktūra.
Pasak V. Greičiūno, iškyla viena rimta problema, ypač šiaurinėje uosto dalyje. "Mes jau kelerius metus beldžiamės į AB "Lietuvos geležinkeliai" vadovybės, Susisiekimo ministerijos duris pranešdami, kad geležinkelio plėtra realiai stabdys mūsų pastangas didinti krovinių apimtis. Krovinių atvežimas iš Pauosčio ir Klaipėdos stočių iki krovos barų gerėja, švelniai tariant, labai lėtai. Rimtesnės geležinkelininkų investicijos šioje dalyje numatytos tik po 2010 metų. Tad mūsų pastangoms iškyla rimtas pavojus", - "Vakarų ekspresui" sakė KLASCO generalinis direktorius.
Oro sąlygų nenusipirksi
Anot V. Greičiūno, didžiausia blogybė pernai - blogi orai, dėl kurių KLASCO teko nutraukti darbus. Pagrindiniai jos priešai - lietus ir sniegas. Pernai lapkričio antroje pusėje ir gruodžio pradžioje geri orai nelepino net tris savaites. "Šioje srityje mūsų pastangos bevaisės. Čia jau nė su niekuo negalime susitarti, reikia taikytis su tuo, kas yra, ir nieko padaryti negalime", - juokavo V. Greičiūnas.
Kad ir kaip būtų gaila, tačiau trys ketvirtadaliai KLASCO krovinių šiaurinėje uosto dalyje yra susiję su oro sąlygomis. Pavyzdžiui, lyjant lietui ar sningant negalima krauti birių trąšų, grūdų, ferolydinių, šaldytos produkcijos.
Rampos vis nėra
Pasak V. Greičiūno, nėra kito tokio uosto Europoje, kuriame būtų kraunami ro-ro kroviniai ir nebūtų hidraulinės rampos, reguliuojamos pagal vandens lygį, išskyrus Klaipėdos uostą. Čia dar dirbama 10-15 metų senumo metodais. Jūrų perkėlos terminale vandens lygis nuolatos svyruoja. Dėl to nukenčia ratinės technikos pakrovimas į keltus.
KLASCO kartu su AB DFDS LISCO tebeprašo ne Senelio Šalčio, o Uosto direkcijos įrengti terminale reguliuojamąją rampą. Uosto direkcija tai padaryti žada jau kelerius metus. Belieka tikėtis, kad Žiurkės metai bus sėkmingesni ir rampos atžvilgiu.
Konkurentai skatina
"Savo konkurentams pavydime darbštumo, veiklumo. Kai kuriuos klausimus mes turėtume spręsti operatyviau. Jeigu per ilgai diskutuojame, žiūrėk, kaimynas jau bus ką nors padaręs. Kita vertus, konkurencija skatina mus nuolatos būti dėmesingus. Didžiausi mūsų konkurentai yra ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Rusijoje. Mes turime nuo jų neatsilikti", - sako KLASCO generalinis direktorius.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą