2012-2014 m. paraiškų investicijoms buvo pateikta už 840 mln. Lt. Uosto direkcija planuoja investuoti apie 514 mln.
Koją kiša terminalas
Planuota, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pirso statyba Uosto direkcijai kainuos apie 123 mln. Lt. Turint omenyje ir gilinimo darbus, ir gylio matavimo laivo įsigijimą, dar reikėtų pridėti apie 25 mln. Lt. Tokia preliminari kaina nesant techninių užduočių buvo nustatyta pagal analogijas, pavyzdžiui, keleivių ir krovinių terminalo pirsą. Pirso statybos techninę užduotį rengė SGD projektą vykdančios AB "Klaipėdos nafta" konsultantė, kompanija "Flour S. A" . Prieš savaitę pastaroji pateikė duomenis, pagal kuriuos pirsas gali kainuoti maždaug 100 mln. Lt daugiau - t. y. apie 228 mln. Lt.
Beje, ruošiantis statyti keleivių ir krovinių terminalą jo skaičiuojamoji kaina buvo 174 mln. Lt, o paskelbus statybos konkursą liko tik 112 mln. Lt. Tad galima tikėtis, kad ir SGD pirso kaina šiek tiek sumažės.
Pasak E. Gentvilo, jeigu pirsas kainuos 228 mln. Lt ir pinigų nepadaugės, Uosto direkcijai dar labiau trūks lėšų ir teks paimti privačių uosto kompanijų infrastruktūrai skirtus pinigus.
"Tada uosto laivybos kanalo gilinimas taps keistu paradoksu. Tai darome tam, kad galėtų įplaukti ir prie krantinių švartuotis didesnę grimzlę turintys laivai. Kanalą pagilinsime, o reikiamam gyliui prie krantinių arba jų modernizavimui pinigų nebelieka. Gylis kanale bus 14,5 metro, o prie krantinių - 13, tai gal tada ir kanalo nereikėjo gilinti? Tikiuosi, kad viskas bus kaip nors optimizuota, tačiau kaip, kol kas negaliu pasakyti. Bet manau, sveiko proto dar turime", - sakė E. Gentvilas.
Uosto kompanijų atstovai mano, kad SGD terminalas - valstybinės reikšmės objektas ir jam lėšų turi skirti valstybė arba ieškoti kito finansavimo šaltinio.
"Uosto direkcija yra atsakinga už to pirso statybą. Tačiau šį klausimą reikės spręsti vyriausybiniu lygiu, nes pati direkcija vien tik savo sukauptomis lėšomis to padaryti būtų nepajėgi. Tai iš tikrųjų valstybei svarbus objektas ir ji turės mokėti savo lėšomis", - sakė Tarybos posėdyje dalyvavęs Uosto direkcijos valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
"Katastrofiškai mažai"
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, pagal Uosto direkcijos strateginį planą trejiems metams nuo visų planuojamų investicijų, t. y. nuo 514 mln. Lt objektams uosto viduje tobulinti lieka tik 5 proc. Tai - katastrofiškai mažai. Tokiu atveju uoste susidarytų pražūtinga situacija - terminalai negalės plėtoti savo veiklos.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža sako, kad jau ir dabar kai kurios kompanijos negali priimti daugiau krovinių dėl to, kad nėra sudarytų sąlygų.
LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška teigė, kad yra pagrindo nerimauti, nes tie 5 proc. nužudys ne vieną milijonų toną krovinių, kurie galėtų ateiti į Klaipėdos uostą.
"Ar uostas jau nebėra strateginis šalies objektas?", - klausė jis.
R. Juška informavo, kad krova Latvijos uostuose šiuo metu didėja apie 26 proc. Be to, juose statomi trys nauji terminalai, krausiantys milijonus tonų krovinių.
Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika klausė, kada gi pagaliau bus panaikintas atotrūkis tarp gilinimo šiaurinėje ir pietinėje uosto dalyse. Krovos kompanijų, dirbančių Malkų įlankoje, darbo apimtys auga, o jų infrastruktūra nesikeičia ir netgi blogėja. Dėl per mažo gylio kompanijos negali priimti didesnių laivų.
"Amerikos kroviniams gabenti reikėtų kitokių laivų", - sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą