Siūloma vidutiniškai 31 proc. padidinti keturių silkių išteklių BLSK ir sumažinti vakarinių menkių išteklių (–48%), šprotų (–17%) ir dviejų lašišų išteklių (–15%) BLSK. Jei Taryba spalio mėn. posėdyje priims Komisijos siūlomus leidžiamų sužvejoti kiekių apribojimus, mokslininkų teigimu, tausiai žvejojamų (neviršijant DTL (angl. MSY) – didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio) išteklių skaičių 2015 m. Baltijos jūroje būtų galima padvigubinti nuo trijų iki šešių.
Silkių ištekliai
Pastaraisiais metais vakarinių silkių išteklių sužvejojamų kiekių limitai buvo sumažinti, o dabar Komisija gali siūlyti šių išteklių BLSK padidinti 12 %. Tikimasi, kad vakarinių silkių ištekliai atitiks DTL lygį ir pateks į kitų trijų silkių išteklių, jau praėjusiais metais žvejotų neviršijant DTL lygio, grupę.
Kadangi Baltijos valstybės narės praėjusiais metais patvirtino mažesnius BLSK, nei siūlė Komisija, Komisija antrus metus iš eilės gali siūlyti padidinti dviejų didžiausių Baltijos jūros išteklių, t. y. centrinės Baltijos jūros dalies bei Botnijos įlankos silkių išteklių, žvejybos galimybes 2015 m. Jų BLSK bus padidinti atitinkamai 51 proc. ir 35 proc., tačiau neviršijant DTL lygio. Rygos įlankos silkių išteklių BLSK bus padidintas 26 proc. ir sudarys 38 780 tonų.
Dėl šio pasiūlymo silkių išteklių žvejybos galimybių vertė 2015 m. galėtų padidėti beveik 80 mln. EUR ir iš viso sudaryti 164 mln. EUR.
Menkių ištekliai
Komisija siūlo vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK sumažinti 48 proc. – iki 8 793 tonų. Šis sumažinimas atitinka Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) sprendimą pakeisti BLSK nustatyti naudojamus pagrindinius duomenis. Jis taip atitinka DTL lygį atitinkantį BLSK ir Baltijos jūros menkių išteklių valdymo plano nuostatas.
Dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biologinių pokyčių ICES negalėjo pateikti išsamaus šių išteklių įvertinimo, taigi jos rekomendacijos grindžiamos metodais, taikomais ištekliams, apie kuriuos turima mažai duomenų. Dėl šios priežasties Komisija pasiūlyme dar negali pateikti 2015 m. skaičių. Tikimasi, kad tai bus galima padaryti rugsėjo mėn.
Lašišų ištekliai
Nors pastaraisiais metais dviejų lašišų išteklių (pagrindinio Baltijos jūros baseino ir Suomijos įlankos) leidžiamų sužvejoti kiekių limitai turėjo būti sumažinti, kitais metais Komisija ir toliau siūlo juos mažinti atitinkamai 8 proc. ir 23 proc., kad šie ištekliai būtų išsaugoti. Mirtingumo dėl žvejybos sumažėjimas padės pasiekti 75 proc. galimo lašišų rituolių prieaugio upėse. Laikoma, kad šis lygis atitinka lašišų išteklių DTL. Abiejų lašišų išteklių BLSK visiškai atitinka mokslines rekomendacijas ir yra grindžiamas Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo plane pasiūlyta žvejybos kontrolės taisykle.
Šprotų ištekliai
Atsižvelgdama į mokslines rekomendacijas siekti DTL, Komisija siūlo šprotų išteklių BLSK sumažinti 17 proc. – iki 199 622 tonų.
Jūrinių plekšnių ištekliai
Mokslininkai sukūrė metodą, pagal kurį galima nustatyti jūrinių plekšnių išteklių, apie kuriuos turima mažai duomenų, dydį. Remiantis šiuo jau kelerius metus taikomu metodu jūrinių plekšnių BLSK siūloma sumažinti 5 proc. – iki 3 249 tonų.
Pagrindiniai faktai
Šis pasiūlymas bus svarstomas Žuvininkystės tarybos posėdyje spalio 13–14 d. Pasiūlymas grindžiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir ICES mokslinėmis rekomendacijomis. Remiantis ICES pateiktomis rekomendacijomis, dėl šio pasiūlymo taip pat konsultuotasi su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą