Europos šalių laivai grįžta į pasaulio vandenyną

Žvejyba

Pastaruoju metu tokios pažangios Europos valstybės kaip Olandija, Norvegija, Islandija pradėjo skirti itin didelį dėmesį žvejybos verslui. Jos nori užimti deramas pozicijas pasaulinėje okeaninėje žvejyboje, tad vis labiau proteguoja savo žvejų išėjimą į pasaulinį vandenyną.

Pasaulyje sugaunama ir suvalgoma milijonai tonų žuvies. Metinė pasaulinės žvejybos apyvarta - apie 100 milijardų JAV dolerių. Per pastaruosius 10 metų žuvies kaina išaugo 3 kartus.

Lietuviai valgo ne tą žuvį, kurios pasaulyje sugauna daugiausiai. Pagal vienam žmogui tenkantį suvalgomos žuvies kiekį Lietuva nebeik neatsilieka nuo pasaulinio lygio, tačiau lietuviai vartoja beveik du kartus mažiau žuvies nei kinai.

Nors žlugus Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra" Lietuva prarado okeaninės žvejybos laivus, tačiau Lietuvos verslininkų dėka mūsų šalis dar turi šiokias tokias pozicijas ir okeaninėje žvejyboje.

Apie tai, kiek pasaulyje sugauna žuvies, kurie pasaulio vandenyno rajonai yra žuvingiausi, kokios šalys žvejybai skiria daugiausia dėmesio ir perka daugiausia naujų okeaninės žvejybos laivų, kalbėjomės su kapitonu Sigitu Šileriu. Nors jis seniai jau dirba krante, tačiau iki šiol tebesidomi žvejybos tendencijomis pasaulyje.

Pasaulį maitina vandenynas

Pastaraisiais metais pasaulyje per metus sugaunama 128-129 milijonai tonų žuvies. Pasauliniame vandenyne (jūrose ir vandenynuose) per metus sugaunama 97,5-98 mln. t, vidaus vandenyse (upėse, ežeruose) - apie 9 mln. t, pasaulyje užauginama apie 22,4 milijono tonų žuvies. Beje, pastaruoju metu pasaulyje pradėta sparčiai plėtoti ir, vaizdžiai tariant, žvejybos fermerytė.

Iš visos sugautos žuvies žmonių maistui suvartojama apie 99,5 mln. t, pašarams - apie 30 mln. t. Vienas žmogus pasaulyje, neskaičiuojant kinų, suvalgo apie 13,4 kg žuvies per metus. O jeigu skaičiuotume ir kinų pagautas ir suvalgomas žuvis, vienam žmogui per metus tektų 16,2 kg žuvies. Jeigu kinus vertintume atskirai, be pasaulinio lygio, kiekvienas kinas per metus suvartoja vidutiniškai 25 kg žuvies.

Lietuvoje vienas žmogus per metus vidutiniškai suvalgo po 12-13 kg. Taigi Lietuva šiuo atžvilgiu nuo pasaulinio lygio ne itin atsilieka.

Žvejybos lyderiai - kinai

Daugiausia žuvies vandenyne, apie 17 mln. tonų per metus, sugauna Kinija. Antroje vietoje - Peru, sugaunanti apie 10,7 mln. t, trečioje - Japonija, sugaunanti apie 5 mln. t, toliau JAV - 4,7 mln. t, Čilė - 4,3 mln. t, Indonezija - 4,1 mln. t, Rusija - 4 mln. t.

Beje, Sovietų sąjunga sugaudavo apie 8 mln. t žuvies per metus. Negalima sakyti, kad šiuo metu Rusijos sugaunamos žuvies kiekis sumažėjo per pusę, nes nemažai Rusijos žvejybos laivų plaukioja su Panamos, Maltos, Kipro vėliavomis.

Iš Europos valstybių daugiausia žuvų sugauna Norvegija - 2,7 mln. t per metus ir Islandija - 2 mln. t.

Beje, kinai daugiausia žuvų sugauna ir vidaus vandenyse - 24, 6 mln. t per metus. Indijoje vidaus vandenyse per metus sugaunama apie 7 mln. t, Bangladeše - apie 6 mln. t, Ugandoje - 3 mln. t ir Rusijoje - apie 3 mln. t.

Žuvingiausias Ramusis vandenynas

Daugiausia žuvies per metus sugaunama Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų dalyje - apie 23 milijonus t, Pietryčių dalyje - apie 16 mln. t, Vakarų centrinėje dalyje - apie 10 mln. t, Šiaurės Rytų dalyje - 2,5 mln. t, Atlanto vandenyno Šiaurės Rytų dalyje - apie 10,9 mln. t, Rytų centrinėje dalyje, kurioje žvejoja ir Lietuvos žvejai - 3,5 mln. t, Šiaurės Vakarų dalyje - 2,3 mln. t, Indijos vandenyne žuvies sugaunama tik 8,4 mln. t.

Daugiausia sugaunama ančiuvių

Ančiuvių per metus sugaunama 11,3 mln. t. Antroje vietoje - Atlanto silkės - 2,4 mln. t, toliau eina rudagalvės menkės - 3 mln. t, skumbrės - 3 mln. t, tunai - 2 mln. t. Taigi lietuviai valgo ne tą žuvį, kurios pasaulyje sugaunama daugiausia.

Žvejoja ir moterys

Visame pasaulyje yra 34,5 mln. žvejų. Iš jų Azijoje - 29,5 mln., Afrikoje - 2,5 mln., Europoje - tik 821 tūkst., Pietų Amerikoje - 784 tūkst., Šiaurės Amerikoje - 751 tūkt. žvejų.

Kinija turi 12,2 mln. žvejų, Japonija - tik 216 tūkst. žvejų, iš jų 44 tūkst. moterų, Peru - 55 tūkst., Norvegijoje - 23 tūkst., iš jų 526 moterys, Islandijoje - 5,3 tūkst. vyrų ir 800 moterų.

Laivų sumažėjo Europos sąskaita

1998-2000 metų duomenimis, pasaulyje buvo 1,3 mln. žvejybos laivų su deniu ir 2,8 mln. laivų be denio, t. y. valčių. 65 proc. valčių neturi mechaninio variklio, jos yra irkluojamos.

Nuo 1990 metų iki 2000 metų žvejybos laivų pasaulyje sumažėjo apie 12 proc. Daugiausia laivų sumažėjo Europoje. Šiuo metu kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Olandija, Islandija, Norvegija stengiasi plėtoti žvejybos verslą, kurį dotuoja valstybė.

Šios šalys nori žvejybą prilyginti pagrindiniam verslui. Beje, Norvegija nestoja į Europos Sąjunga ir dėl to, jog stengiasi apsaugoti savo vandenis nuo ES laivų. Žinoma, Olandijai ir Norvegijai žvejybos, ko gero, nepavyks padaryti pagrindiniu verslu, nes šiose šalyse jau įsigalėjo mašinų, elektrotechnikos, naftos produktų gamyba. Tačiau šiose šalyse labai daug dėmesio vėl skiriama žvejybai ir stengiamasi užsiimti geras pozicijas pasaulinėje žvejyboje.

Statomi nauji okeaniniai laivai

2000-2001 metais pasaulyje užsakyta statyti apie 600 naujų laivų: JAV 150 naujų žvejybos laivų, Anglija - 24, Ispanija - 88, Norvegija - 42, Olandija - 18, kitos šalys - 153 laivai.

Pagrindiniai naujų žvejybos laivų užsakovai yra tos šalys, kurios pavėlavo plėtoti okeaninę žvejybą ir dabar susizgribo. Pavyzdžiui, Olandija anksčiau didelio dėmesio okeaninei žvejybai neskyrė. Pastaruoju metu olandai žvejoja Centriniame Rytų Atlante ir netgi, galima sakyti, ten stumdo Lietuvos žvejus.

Lietuva nėra bekraitė

Pagirtinas Lietuvos okeaninės žvejybos atstovų žingsnis - siekimas, kad Lietuva pasirašytų bendradarbiavimo sutartį dėl žvejybos su Mauritanija. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjunga ir turinti tik laivų, bet neturinti žvejybos kvotų, tarpvalstybinių sutarčių dėl žvejybos žuvinguose rajonuose, atrodytų tarsi vargšė giminaitė, kuriai reikia viską duoti.

Šiuo požiūriu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Žuvininkystės departamento darbuotojai yra kritikuotini, nes gana ilgai buvo vilkinamas sutarties su Mauritanija pasirašymas. Ji pasirašyta aktyviai dirbant patiems žvejams verslininkams.

S. Šilerio manymu, kai bus priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, Lietuvos žvejams turėtų būti lengviau dirbti.