Geležinkelio plėtros programai įgyvendinti tikimasi ir ES paramos

Uoste

Apie 80 proc. visų krovinių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atvežama geležinkeliu. Todėl augant uosto krovos pajėgumams didelis dėmesys turi būti skiriamas geležinkelio privažiavimo kelių pralaidumui. Prieš metus buvo pradėta rengti Klaipėdos geležinkelių mazgo plėtros programa, apimanti laikotarpį iki 2015 metų. Buvo labai daug diskutuojama nuo ko reikia pradėti pirmiausia. Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis jau yra patvirtinęs šią programą, belieka ją įgyvendinti. Patvirtinus Klaipėdos geležinkelių mazgo plėtros programą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi pradėti organizuoti projektavimo darbus. Tai yra pirmas etapas rengiantis pradėti geležinkelio tiesimo darbus. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, bus rengiami kai kurių zonų, kuriose bus tiesiami geležinkeliai, detalieji planai, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Neseniai SPAB "Lietuvos geležinkeliai" įvyko pasitarimas, kurio metu dalyvaujant Susisiekimo ministerijos atstovams svarstyta, kaip būtų galima kuo greičiau įgyvendinti šią geležinkelio plėtros programą.

Programa pradėta įgyvendinti

Vienas šios programos etapų yra privažiavimo geležinkelio kelių į 3-iąją ir 4-ąją krantines tiesimas. Bus nutiesta 3,9 tūkst. metrų naujų geležinkelio kelių. Šio objekto sąmatinė vertė - daugiau kaip 8,620 mln. Lt. Apie tai, kokie čia atliekami darbai, su kokiais trukdžiais susiduriama, rašyta spalio 9 d. "Vakarų eksprese". Kodėl įgyvendinant geležinkelio plėtros programą pirmiausia pradėti darbai čia? 3 ir 4 krantinės neseniai buvo rekonstruotos Uosto direkcijos lėšomis. Jos yra giliavandenės, gylis prie jų yra 14 metrų. Šiuo metu itin intensyviai dirbama ketvirtojoje krantinėje, nes čia yra ir skystų trąšų terminalas, čia buvo kraunami ir grūdai. Jau yra nutiesta geležinkelio atšaka į 4-ąją krantinę. Jau yra parengtas geležinkelio atšakos į 3-iąją krantinę projektas. Tarp AB "Klaipėdos nafta" teritorijos ir 16-ojo geležinkelio kelio tyri būti įrengtas kelynas, iš kurio vagonai ar cisternos turėtų būti pristatomi į tas dvi ir krantines, į kitas AB Klaipėdos jūrinių krovinių kompanijos nuomojamas krantines.

Už iškirstą mišką kompensuojama

Pradėjus Melnragės miške kirsti medžius dėl geležinkelio tiesimo darbų buvo sulaukta tam tikro visuomenės pasipiktinimo, nors Uosto direkcija ir sumokėjo miestui atitinkamą piniginę kompensaciją už iškirtus medžius. A. Kamarausko manymu, bent jau dalis tų pinigų turėtų būti skirti miškui atsodinti. Beje, Uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai jau kalbėjo ir apie tai, kad galbūt būtų galima pradėti rengti naujo parko mieste projektą. Atsiradus mieste naujai poilsio vietai, klaipėdiečiai galėtų akivaizdžiai įsitikinti, jog už iškirstą mišką yra adekvačiai kompensuojama. A. Kamarauskas pabrėžė, kad vystantis Klaipėdos uotui tokie projektai, kai bus kertami medžiai, bus neišvengiami. Priešingu atveju Klaipėdos uostas taptų nekonkurencingas. Beje, Rusija norėtų, kad uostai galėtų priimti didesnio tonažo traukinius, gabenančius iki 6 tūkstančių tonų krovinių. Kaimyniniuose uostuose rekonstruojama nemažai geležinkelio stočių, ilginami kelynai, tą patį reikės daryti ir Klaipėdos uosto prieigose.

Gamtosauga vienas iš svarbiausių dalykų

Dar vienas aspektas, verčiantis intensyviai dirbti įgyvendinant geležinkelio plėtros programą, yra tai, kad kitąmet Lietuva taps Europos Sąjungos (ES) nare. Uosto direkcija tikisi, kad geležinkelio plėtros darbams vykdyti bus galima pasinaudoti ir ES fondais. Pagal Lietuvos stojimo į ES sutartį 2004-2006 metais turėtų būti skirta nemažai lėšų jos integracijai į ES. Planuojama, kad dalį jų būtų galima panaudoti ir geležinio plėtros programos įgyvendinimo projektams. Todėl tam ruoštis būtina jau dabar, reikia rengti projektus, ekonominius projektų pagrindimus. A. Kamarausko teigimu, ekonominis pragrindimas ir gamtosauginė dalis visuose ES finansuojamuose projektuose yra vieni svarbiausių dalykų, tad klaipėdiečiai neturėtų nerimauti dėl to, kad bus įgyvendinami grandioziniai projektai neatsižvelgus į žalą aplinkai.

Valentinas UBAS