Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Teisės departamento direktorius Linas Rudys net pats stebisi išskirtiniu laikotarpiu, kai nereikia rūpintis, kaip gintis nuo skundų. Pastaruoju metu sklandžiai vyko keli svarbių objektų uosto statybos konkursai. Nors tik menka dalis KVJUD viešųjų pirkimų, kurių kasmet skelbiama daugybė, sulaukia pretenzijų, o tarp infrastruktūros darbų konkursų nepatenkintųjų – vienetai, bet ginčai dėl jų yra patys sunkiausi ir ilgai sprendžiami.
Sumaištis kyla, kai teismas uždraudžia paskelbtam konkurso nugalėtojui vykdyti darbus, kurių sutrikdymai keičia verslo kompanijų planus. Nors tokie atvejai itin reti, nes teismai atsižvelgia į strateginio valstybės objekto plėtros būtinumą ir viešojo intereso prioritetą, jų išvengti nepavyksta.
Prireikė ES išaiškinimo
Pasak KVJUD juristo, išnagrinėti bylą dviejose teismų instancijose paprastai trunka metus, o jeigu ji keliauja į Aukščiausiąjį Teismą (AT) – pusantrų. Ilgiausiai, trejus metus, bylinėtasi su bendrove „Borta“ dėl 67–68 krantinių rekonstrukcijos konkurso, užbaigto 2014 metų balandį, sąlygų. Skundas buvo pateiktas dėl griežtų specialiųjų kvalifikacijos reikalavimų ir esą konkurencijos ribojimo pagal jungtinės veiklos sutartį dalyvaujančioms bendrovėms. Nors jos netrukdė įmonei dalyvauti konkurse. Kai KVJUD paskelbė nugalėtoja kompaniją „Latvijas tilti“, pasiūliusią geresnę kainą, „Borta“ šio sprendimo neginčijo, nugalėtojas krantines pastatė.
Galutinis teismo verdiktas uostą pasiekė tik šių metų birželio 22 dieną. Tad vertinama, kad „Bortos“ skundas rangos darbų eigai nesukėlė rimtų padarinių, ir jis, kaip paaiškėjo po Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo, pasirodė buvęs iš dalies pagrįstas. AT nutartimi diskriminacinis konkurso sąlygų punktas panaikintas, KVJUD paskirta sumokėti 90 tūkst. eurų baudą.
Tačiau L. Rudys čia neįžvelgia didelės KVJUD klaidos, nes, pasak jo, ir AT Civilinių bylų skyriaus kolegija abejojo. Todėl nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti byloje prejudicinį (preliminarų) sprendimą keliais klausimais, kaip turi būti suprantamos ES direktyvos dėl pirkimų tvarkos: subrangovų profesinio pajėgumo ir vykdomų darbų dalies bei dėl profesinių pajėgumų sumavimo.
L. Rudys sako, kad KVJUD neginčija teismo nutarties, bet turi savo požiūrį į dalyvių pajėgumą. „Uosto direkcija siekia, kad darbus vykdytų tos įmonės, kurios dalyvauja konkurse ir atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Tarkim, reikalavimas dalyviams turėti 10 mln. eurų metinę apyvartą, o pagal jungtinę veiklos sutartį veikiančio subjekto vienos šalies apyvarta 9,9 mln. eurų, kitos – 100 tūkst. eurų. Dalyvis atitinka sąlygas, bet jam laimėjus, kaip buvę praktikoje, dirba tas rangovas, kuris mažiausias. Mes to nenorime“, – pasakojo KVJUD teisininkas.
Skundais užvilkino darbus
Valyti Malkų įlankoje užteršto dumblo šių darbų konkurso laimėtoju pripažintas suomių ir estų kompanijų konsorciumas laukė metus – nuo pernai gruodžio. Iš pradžių – dėl skundo teismuose, vėliau – dėl nuo kitų metų turėjusių įsigalioti ir Seimo Aplinkos komiteto atidėtų griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų.
Konkurse antroje vietoje likusios pagal jungtinės veiklos sutartį dalyvavusios kompanijos – lietuvių „MT Group“ ir Nyderlandų „Jan De Nul“ – pralaimėjimą užginčijo. Teismo buvo prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, nes, ieškovo teigimu, nugalėtojas neatitiko konkurso reikalavimų, neturėjo teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvoje. Skundas pripažintas nepagrįstu.
Šie uždelsti darbai gali turėti rimtų padarinių – išvalyti dugną būtina per metus, nes vėliau sudėlioti kiti projektai – duobės laivų remonto dokui kasimas, krantinių linijos rekonstrukcija ir visos Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metro. Vakarų laivų gamykla įsigytą ir šiuo metu Lenkijoje tvarkomą doką planuoja naudoti 2019 metų pabaigoje. Įmonės vadovas Arnoldas Šileika prašo paaiškinimų iš KVJUD, kada bus galimybės įgyvendinti 100 mln. eurų vertinamus investicinius verslo projektus. „Lietuvos žinioms“ jis sakė, kad dėl vėluojančios Malkų įlankos valymo ir gilinimo eigos gali susidaryti trukdžių visai projektų grandinei, ir tai jam kelia nerimą.
Trečiasis šiemet išspręstas ginčas dėl KVJUD viešųjų pirkimų baigtas nagrinėti AT spalio 26 dieną. Jis atskleidė, kaip preciziškai būtina parengti technines sąlygas. Ginčas kilo dėl 2016 metų vasarą vykusių krantinių atmušų gamybos konkurso. Bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ skundė KVJUD sprendimą pašalinti jas iš konkurso. Skundą grindė argumentu, kad perkančioji organizacija neva taikė nevienodą skaičiavimų metodiką. Tarp pretenzijų – ir tokia, kad vieni skaičiai parametruose pateikti suapvalinti, kiti – „dviejų skaičių po kablelio tikslumu“. Prašyta panaikinti sprendimą, kuriuo laimėtoja pripažinta garsi danų kompanija „Trelleborg Offshore & Construction“. Tačiau teismai skundo netenkino.
Rašyti komentarą