Grūdai laukia didžiųjų laivų

Į geležinkelininkų ir grūdų perdirbėjų konfliktą ne savo noru įtraukti uostininkai tvirtina esą pasiryžę kad ir šiandien pradėti krauti grūdus. Tačiau nėra į ką, nes didieji laivai jų pasiimti į Klaipėdos jūrų uostą atplauks tik kitą savaitę. Tuo tarpu ne juokais įsiutę grūdininkai grasina apskritai atsisakyti „Lietuvos geležinkelių“ paslaugų.

Uostas laukia darbo

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus.

Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais.

Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai.

Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės. Net priešingai. Jie tvirtina, kad jau kuris laikas atsiraitoję rankoves laukia, kada galės pradėti krauti grūdus į laivus. Bet problema ta, kad tų laivų kol kas nėra.

„Laivus užsako ir kontraktus dėl grūdų išvežimo sudaro grūdų supirkėjai. Uosto sandėliai pildosi, o laivai bus tik šio mėnesio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Iš esmės tada ir prasidės grūdų išvežimas“, - vakar „Respublikai“ sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.

Jo teigimu, Klaipėdos uostas yra visiškai pasiruošęs pakrauti viską, kas tik į jį atgabenama.

„Žemės ūkio produkciją uoste krauna penkios kompanijos. Uoste yra 370 tūkstančių tonų talpyklos. Nors šių metų grūdų derlius yra didesnis už buvusį rekordinį 2008 metais, nuo to laiko uosto pajėgumas išaugo dvigubai. Paprastai pasakius, ką geležinkeliai atveža į uostą, tas per parą yra iškraunama“, - patvirtino A.Kuzmarskis.

Problema - drėgmė

Vienos iš daugiausia grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos uoste kraunančios kompanijos „Bega“ vadovo nuomone, didžiausia problema, dėl kurios ir kilo šis grūdų karas, yra ta, kad Lietuvoje trūksta grūdų elevatorių ir džiovyklų.

„Uostas yra paskutinis taškas, į kurį grūdai turi patekti sausi ir išvalyti. Šlapi ir nevalyti jie į laivus kraunami negali būti. O šiandien grūdai yra šlapi. Vieno jų kubinio metro svoris yra didesnis nei pernai“, - sakė A.Kuzmarskis.

Kad gausus grūdų derlius nespėjamas džiovinti, patvirtino ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

„Grūdų yra labai daug, o oras labai lietingas. Tad jų paprasčiausiai nespėjama džiovinti“, - teigė A.Šimėnas.
Labiausiai „Lietuvos geležinkelių“ atstovas apgailestavo dėl grūdus auginančių smulkiųjų ūkininkų, kurie šioje situacijoje nukentės labiausiai.

„Jų būklė šiuo metu yra pati sudėtingiausia. Jie priversti nekulti grūdų ir pūdyti juos laukuose arba parduoti už dempinginę kainą“, - tvirtino A.Šimėnas.

Geležinkelininkams pritarė ir įmonės „Agrokoncerno grupė“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.

„Tiek grūdų dar nėra buvę. Įsivaizduokite, kad stūkso krūvos po tris tūkstančius tonų. Nespėjame džiovinti. Nors dėl drėgmės jų kokybė blogėja, mes pasistengsime juos išsaugoti“, - sakė R.Karbauskis.

Vagonų netrūksta

Pasak A.Šimėno, „Lietuvos geležinkeliams“ mesti kaltinimai dėl vagonų trūkumo yra, švelniai tariant, keisti.

„Kiek mūsų paprašė, tiek vagonų ir skyrėme. Galime ir daugiau. Tačiau tada vieno jų dienos kaina bus 153 litai, o ne 51, kaip yra dabar. Šiuo metu esame skyrę 1550 vagonų. Šiandien (vakar - aut. past.) jų grūdais pakrauta 171, iškrauta 263, o 301 stovi neiškrautas“, - sakė A.Šimėnas.

Jo teigimu, nors uostas ir yra užpildytas neišplukdomų grūdų, patys uostininkai dėl to niekuo dėti, nes juk ne jie užsako laivus kroviniams išgabenti.

Atsisakys geležinkelininkų paslaugų

Tačiau grūdų perdirbėjai ir toliau svaido žaibus į „Lietuvos geležinkelius“, laikydami šią bendrovę didžiausia kilusio konflikto kaltininke.

„Visos su grūdais susijusios problemos prasidėjo „Lietuvos geležinkeliams“ pastaruoju momentu pakeitus žaidimo taisykles ir skyrus tris kartus mažiau vagonų, nei reikia. Bendrovė sukūrė netvarką atsisakiusi kontrolės ir išnuomojusi vagonus tiems, kurie neturi krovinių“, - neabejojo R.Karbauskis.

Jis pripažino, kad laivai buvo užsakyti vėlesniam laikui, tačiau tai padaryta ne iš gero gyvenimo.

„Laikyti uoste laivą ir neturėti grūdų yra dar baisiau nei tai, kas vyksta dabar. Kitą savaitę jie jau bus uoste ir vyks didžiulis pakrovimas“, - sakė R.Karbauskis.

Lietuva užima nemažą dalį pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje. Jos dalis sudaro penkis procentus viso Europos Sąjungos grūdų eksporto.

Paklaustas, ką žadama daryti, kad šių metų situacija nepasikartotų ir kitą vasarą, „Agrokoncerno grupės“ prezidentas buvo labai konkretus.

„Lietuvos geležinkeliai“ savo blogą darbą jau padarė. Jie turi pergalvoti savo sistemą, kad būtų pasiruošę aptarnauti Lietuvos žemės ūkį. O jei ir toliau seks tik pasakas, krausime grūdus į automobilius ir pamiršime „Lietuvos geležinkelius“, - patvirtino R.Karbauskis.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"