Jau rytoj, penktadienį, miesto Taryba pasisakys dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantų. Susirinkusiems melnragiškiams ir visuose Savivaldybės posėdžiuose dalyvaujantiems visuomenininkams Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė priminė, jog uostas parengė keturis savo bendrojo plano (BP) koncepcijos variantus, į juos atsižvelgdamas miestas irgi parengė tiek pat savo koncepcijos variantų. Juose paties miesto konkrečių teritorijų plėtra neanalizuojama, tik žiūrima, kaip miestas ir uostas sąveikauja tarpusavyje.
Kaip ne sykį rašyta, svarstomi šie variantai - uostą ir miestą palikti status quo, uostui leisti plėstis tik pietinėje miesto dalyje, uostui leisti plėstis tik šiaurinėje dalyje statant išorinį uostą arba uostą plėsti tiek pietinėje miesto dalyje, tiek statant išorinį uostą Melnragėje.
BAIMĖS. Jei būtų pradėtas statyti išorinis uostas, iš savo namų tektų išsikelti daliai melnragiškių. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
M. Žekonytė pridūrė, jog svarstant pastaruosius tris variantus BP koncepcijoje būtų numatomos ir konvertuotinos teritorijos. Pavyzdžiui, jei uostas plėstųsi maksimaliai, tada miestui tektų atiduoti krantines nuo Senosios iki Naujosios perkėlų. Beje, tokie konversijos siūlymai prieš kelias dienas gerokai papiktino uostininkus.
Pristatyme dalyvavęs administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, jog Savivaldybė labiausiai subalansuotu, leidžiančiu plėstis tiek miestui, tiek uostui, variantu laiko antrąjį - uostą plėsti tik pietinėje miesto dalyje, nors uostininkai nori maksimalios plėtros.
"Ir Tarybai bus teikiamas toks siūlymas, kadangi miestas jį laiko racionaliausiu. Antroji alternatyva vietoje dabartinės galimos 40 mln. tonų krovos leis krauti 129 mln. tonų. Tai yra tris kartus siekiantis padidėjimas", - sakė S. Budinas ir pridūrė, esą šis variantas pabrėžia gyventojų ir miesto interesus.
Susirinkę melnragiškiai laikėsi gan santūriai, daugiau reiškėsi visuomenininkai, kurie puolė domėtis, kas konkrečiai rengė koncepcijos variantus. Pasisakė ir opozicijos narė Nina Puteikienė, kurią tradiciškai piktino, jog į šių variantų ruošimą neva nebuvo įtraukiama visuomenė. S. Budinas paaiškino, jog šios koncepcijos tėra variantai planuojamam rengti BP, o jį pradėjus rengti bus įtraukta ir visuomenė.
Bendruomenės atstovas Andrius baiminosi, jog kartais bendruomenė pastatoma tarsi priešas uosto plėtrai ir kone visos Lietuvos ekonominei gerovei. Jo nuomone, uosto užmojis plėstis į šiaurę pakenks ne tik Melnragei, tačiau ir šalia esančioms gyvenvietėms ir net tokiems kurortams kaip Palanga ar Šventoji.
Šioms mintims pritarė ir S. Budinas, priminęs, jog plėtra į šiaurę sunkiai įsivaizduojama matant, kaip transformuojasi miestas - jis jau daugelį metų plečiasi į šiaurę, tai esą matoma plika akimi - žmones traukia jūra, miškai, geresnė gyvenamoji aplinka. Ir dėl to tikimasi, jog su uostu pavyks šnekėtis ir sutarti.
"Prieš kurį laiką miesto Tarybos tribūnoje stovėjo susisiekimo ministras, kuris pasižadėjo nepasirašyti ant bendrojo plano, jei nebus sutarimo tarp miesto ir uosto", - sakė S. Budinas.
Visgi jam teko pripažinti, kad uosto rengiamas BP yra aukštesnio lygio dokumentas nei rengiamas miesto BP. Viena vertus, uostas galėtų eiti buldozerio principu ir pasitvirtinti savo variantą, tačiau yra kitų aspektų - kroviniai turėtų keliauti per miestą einančiais keliais, o tai reiškia, kad vienas be kito, neradę sutarimo, uostas ir miestas nesutars.
Gyventojai klausinėjo ir paprastesnių dalykų - pavyzdžiui, ar žadant uosto plėtrą mąstoma, kaip miestiečius apsaugoti nuo taršos, dulkių, padidėjusių krovinių srautų. Šiame etape atsakymų į tokius klausimus kol kas nėra, nors S. Budinas teigė tikintis uosto bendrovių socialiniu atsakingumu.
Kiti gyventojai klausinėjo, kam išvis reikalingas tas išorinis uostas, kai besiplečiant pietuose būtų pasiekiami panašūs krovos rodikliai.
Susirinkime dalyvavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas atsakė, jog apie išorinį uostą šnekama buvo net prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, jis reikalingas norint priimti didesnius laivus, kurie neįsitenka Kuršių mariose, o pietinėje dalyje būtų koncentruojama gamyba, kuri šiuo metu uoste neįmanoma dėl dabartinės jo geografijos.
"Manau, jog melnragiškiai konservuoja šią problemą jos nespręsdami. Ilgalaikėje perspektyvoje uostas vis tiek turės eiti į jūrą, o dabar tas klausimas lyg užšaldomas ir einama į nežinomybę", - stebėjosi A. Drungilas.
Į šiuos žodžius sureagavo vicemerė Judita Simonavičiūtė - esą ne melnragiškiai konservuoja problemą, o miestas ieško sprendimo. Ir panašu, jog dar reikia atlikti namų darbus, mat klausimų vis dar yra daugiau nei atsakymų. Neaišku, nei kas statytų išorinį uostą, nei kiek jis kainuotų, kaip būtų atlyginama išsikelti priverstiems gyventojams. Esą iki šiol nėra net mechanizmų, kurie spręstų sąžiningo iškėlimo ir atsiskaitymo klausimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą