Žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko teigimu, tolimųjų žūklės rajonų kvotų skirstymo srityje iš esmės vadovaujamasi olimpiniu principu - kiek pagauni, tiek ir turi. Europos Sąjunga (ES) moka Afrikos valstybėms tam tikrą nustatytą mokestį, o jos suteikia teisę ES šalims žvejoti jų regionuose.
[CITATA]
Pasiteiravus, ar dėl kvotų skirstymo tolimuosiuose žūklės rajonuose nekyla Lietuvos žvejams tokių problemų kaip Baltijos jūroje, R. Šatkauskas atsakė: "Dar nuo sovietinių laikų Lietuva yra jūrinė valstybė, Klaipėdos uostas neužšąlantis, tad yra likę nemažai laivų, kurie sovietmečiu Baltijos jūroje gaudė žuvis. Mūsų kranto dalis prie Baltijos jūros, nuo kurios priklauso kvotų skyrimas, labai maža, o žvejų daug, tad jie visi ir stumdosi alkūnėmis.
Mūsų kvotos tolimuosiuose rajonuose, palyginti su viso pasaulio valstybėmis, yra labai nedidelės. Lietuviški limitai tokie, kad net laivo siųsti ten neapsimokėtų - vienas grybštelėjimas, ir viskas. Tolimuosiuose regionuose pasaulio praktika labai įvairi, bet dažniausiai vadovaujamasi džentelmenų principu - jeigu tu čia esi, čia ir gaudai metai iš metų. Kvotomis galima keistis, žinoma, visa tai yra registruojama. Tai daro ir Lietuvos žvejai. Negalėčiau sakyti, kad jiems žvejyba tolimuosiuose rajonuose yra nepelningas verslas. Galimas daiktas, jie perka kitų valstybių kvotas ir žvejoja, tačiau visame pasaulinės žvejybos kontekste Lietuvos kiekiai, kad ir palyginti su tokiomis šalimis kaip Ispanija, Amerika, yra labai maži", - aiškino viceministras.
Nuo šių metų sausio 10 d. įsigaliojo žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu patvirtinta nauja Individualių žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose skyrimo taisyklių redakcija. R. Šatkausko teigimu, tos taisyklės nėra naujos iš esmės, padaryti tik tam tikri kosmetiniai pakeitimai, tad išlieka iki šiol galiojusi tvarka ir tie patys principai.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tolimuosiuose rajonuose prie Afrikos krantų žvejoja 4 Lietuvos įmonės. Mauritanijos, Maroko zonoje daugiausia žvejoja Lietuvos bendrovė UAB "Baltlanta".
Prarado 4 laivus
Pasak UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojo laivyno reikalams Broniaus Bikulčiaus, problemų ir tolimuosiuose žūklės rajonuose yra. Lietuva praktiškai naudojasi tų valstybių, su kuriomis ES turi pasirašiusi sutartis, kvotomis. ES turi sutartis tik su dviem valstybėmis - Maroku ir Mauritanija. Maroko zonoje daugiau niekas iš Lietuvos įmonių nežvejojo, tad 100 proc. Lietuvai skirtos žvejybos kvotos ten priklauso "Baltlantai". Ji gali sugauti 20 tūkst. t žuvų.
Maroko zonoje gaudomos tos pačios žuvys kaip ir Mauritanijos zonoje - stauridės, sardinėlės, sardinės, skumbrės. Tolimuosiuose žūklės rajonuose sugautos Lietuvos žvejų žuvys mūsų šalies praktiškai nepasiekia, nes, pasak B. Bikulčiaus, jos jai visiškai nereikalingos - tai vadinamosios masinės paprastos žuvys.
Kai ES 2011 metais nutraukė sutartį su Maroku, beveik metus nedirbo "Baltlantos" laivai. Dėl to, kad jie stovėjo, savininkams teko parduoti 4 laivus. Tada "Baltlanta" prarado laivą "Irvinga". Galų gale pernai metams baigiantis pasikeitė ir "Baltlantos" savininkai. Tik dabar, praėjus dvejiems metams, t. y. pernai paskutinėmis gruodžio dienomis ES pasirašė sutartį su Maroku. Šiemet sausio pradžioje pastarasis dar nebuvo jos ratifikavęs.
Per tokius ES "manevrus" "Baltlantos" savininkai prarado keturis laivus. Pasak viceministro R. Šatkausko, tarp ES ir Maroko vyko tam tikri "stumdymaisi", ir tai, be abejo, darė neigiamą įtaką mūsų žvejams.
Anksčiau "Baltlanta" turėjo 4 laivus, skirtus žvejoti Baltijos jūroje, bet juos pardavė estams ir dabar ši bendrovė žvejoja tik tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Tam skirti keturi laivai - "Kovas", "Balandis", "Aras" ir "Garnys". Kol kas dirba tik du - vienas baigiamas statyti, o kitas remontuojamas. B. Bikulčius patikino, kad šiemet "Baltlanta" planuoja išnaudoti visą kvotą iki vienos tonos, kiek jai bus skirta ir Maroko, ir Mauritanijos zonose.
Laivynas didėja
Beje, ką tik "Baltlanta" Lietuvos jūrų laivų registre įregistravo naują žvejybos laivą "Ieva Simonaitytė". Liūdnai pagarsėjusi ir bankrutavusi Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra" turėjo "Moonzund" tipo laivą tokiu pavadinimu. Jis buvo parduotas ir dabar sėkmingai toliau dirba prie Pietų Afrikos, tik jo pavadinimas dabar "Dykumos deimantas". "Baltlantos" įsigytas laivas nėra tas pats. Tai buvęs Murmansko tokio paties tipo žvejybos laivas "Admiral Starikov", dabar tapęs "Ieva Simonaityte".
Beje, "Jūra" turėjo ir "Moonzund" tipo laivą "Simonas Daukantas". Artimiausiu metu jis irgi bus įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre. Tai tas pats laivas, kuris kažkada priklausė "Jūrai". "Baltlanta" įsigijo ir jį. O jeigu pasiseks, galbūt į Lietuvos registrą grįš ir "Maironis".
Dalinsis su "Margiriu"
ES sutartis su Mauritanija galioja iki šių metų liepos 31 d. Iš viso ES buvo skirta 300 tūkst. tonų žuvų. Iš jų visiems Lietuvos atstovams per metus leista sugauti 70 tūkst. tonų. Lietuvai daugiau kvotos galėtų būti skiriama nebent tuo atveju, jeigu ES neišgaudytų dalies tų 300 tūkst. tonų. Tada į jas pretenduotų tos bendrovės, kurios išnaudojo kvotą.
Šiuo metu ES jau pradeda ruoštis naujos sutarties su Mauritanija pasirašymui. Ir planuojama pasirašyti ją ne dvejiems metams ,kaip anksčiau, o trejiems.
Mauritanijoje gali žuvis gaudyti ir visi "Baltlantos" laivai, ir monstru vadinamas vienas didžiausių pasaulyje laivų "Margiris", priklausantis Lietuvos UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", kuriai vadovauja Bernardas Krištanavičius. "Margirį" persekiojo žaliųjų judėjimo "Greenpeace" aktyvistai, nes jis vienas per metus gali sugauti 50-60 tūkst. tonų žuvų, t. y. vos ne tiek, kiek skirta Lietuvai kvotos, ir per parą sušaldyti 400-500 tonų. "Baltlantos" trys laivai "Aras", "Balandis" ir "Kovas" gali užšaldyti mažiau nei vienas "Margiris".
Taigi Lietuvos žvejai šiame rajone turės pasidalinti 70 tūkst. t. Jeigu dalijamasi būtų istoriniu principu, t. y. atsižvelgiant į tai, kiek kokia bendrovė sugavo prieš trejus metus, tada "Baltlantai" ir šiemet priklausytų 75 proc. Tačiau bus dalijamasi pagal vadinamąją olimpinę sistemą - kai bus išnaudota bendra Lietuvos kvota, bus sustota.
Šiemet "Margirio" Mauritanijos zonoje dar nebuvo, jis buvo remontuojamas Olandijoje, sakoma, jog žūklės rajone jis pasirodys iki vasario pabaigos. Susisiekti su bendrovės vadovu ir patikslinti informaciją nepavyko.
Žvejybos sąlygos Mauritanijoje sudėtingos. Anksčiau buvo neleidžiama žvejoti 12 jūrmylių zonoje nuo kranto, šiuo metu ji padidinta iki 20 jūrmylių. Dabar norint žvejoti reikia kur kas daugiau pastangų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą