Investuoti į uostus reikia dabar, kad paskui nebūtų vėlu

Uosto direkcijoje

Gruodžio 17 d. Vilniuje vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis, svarstęs labai aktualius uostui klausimus. Baigiantis 2004-iesiems, kurie uostui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, buvo labai sunkūs metai, spausdiname interviu su juo.

Kokie prioritetai panaudojant uosto rezervinę 32,5 ha teritoriją nustatyti neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje?

Pirmiausia bus perimama valstybės naudai teritorija, reikalinga infrastruktūrai plėtoti, t. y. geležinkeliams, keliams. Jeigu liks pinigų, vėliau bus įsigyjamas Klaipėdos savivaldybės turtas, nes čia aiškus derybininkas, žinomos objektų kainos. Tai 8 rezervinėje teritorijoje esantys namai su 75 butais ir 214 gyventojų. Didžiausia problema bus gyventojų iškeldinimas. Trečioje vietoje - privačios valdos ir 5 objektai jose. Čia derėtis bus sunkiausia, ir šis procesas truks ilgiausiai.

Dar vienas svarbus dalykas, patvirtintas taryboje - sanitarinės zonos bus braižomos nuo taršos šaltinio, o ne nuo uosto ribos.

Kokia teritorija bus perimama pirmiausia?

2005 metais į uosto teritoriją perimama 2,12 ha rezervinė teritorija, esanti prie Burių gatvės, t. y. prie AB "Klaipėdos nafta". Kitąmet per pirmą ketvirtį turėtų būti parengtas šios teritorijos detalusis planas.

Mūsų skaitytojai domisi, ar į tuos 32,5 ha rezervinės teritorijos įeina ir teritorija, reikalinga giliavandenio uosto ties Melnrage statybai?

Uostui yra rezervuota 2,5 ha teritorija prie šiaurinio molo, tačiau ji neįeina į tuos 32,5 ha. Pastarieji yra prie Burių ir Minijos gatvių, juos ketinama panaudoti per artimiausius kelerius metus. Uosto plėtojimo taryboje buvo kalbėta apie tai, jog reikėtų nustatyti, kokios galėtų būti ribos, ir rezervuoti teritoriją giliavandenio uosto geležinkelio ir kelio jungčiai su žeme. Direkcija pasiūlė Savivaldybei parengti detalųjį Melnragės planą, kuriame tai būtų aiškiai pažymėta. Tačiau teritorija prie molo artimiausiu metu uosto reikmėms nebus naudojama. Apie jos panaudojimą gali būti pradėta kalbėti nebent 2010 metais.

Kas kalbėta apie Šventosios uostą?

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota rūpintis Šventosios uosto atkūrimu. Klaipėdos uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių jau paskyriau Šventosios uosto kapitonu. Jeigu yra uostas, turintis akvatoriją, už laivybos saugumą jame privalo atsakyti uosto kapitonas. Strategijos direktorius Vladas Stūrys yra įpareigotas parengti Šventosios uosto nuostatus, dokumentus dėl turto, pačios teritorijos perėmimo.

Uosto direkcija jau turėjo direktoriaus Šventosios uostui etatą. Jo pareigas prieš kelerius metus ėjo buvęs Seimo narys Valentinas Greičiūnas. Vėliau tas etatas buvo panaikintas. Ar dabar vėl bus Šventosios uosto direktorius?

Toks etatas buvo panaikintas vykstant Uosto direkcijos reorganizacijai. Dabar dar nenuspręsta, kaip konkrečiai viskas bus organizuojama, t. y. ar Šventosios uostas bus Klaipėdos uosto filialas, ar bus pasirinkta kokia kita forma. Aišku tik viena, kad kol kas šis uostas jokių pajamų neduoda. Todėl steigti kokius nors etatus netikslinga. Žinoma, Uosto direkcijos darbuotojams teks didesnis darbo krūvis, tačiau nieko nepadarysi, jeigu Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, reikia jį vykdyti. Taigi kol kas papildomi etatai nenumatomi.

Spaudoje pasirodė pranešimai, kad Šventosios uostui reikės apie 150 mln. Lt. Iš kur atsirado tokia suma?

Ji atsirado apskaičiavus, kiek reikėtų pinigų norint pastatyti Šventojoje bangolaužius ir pagilinti akvatoriją.

Mūsų skaitytojai klausia, kodėl Lietuva švaisto milijonus Šventosios bei giliavandenio uosto ties Melnrage statyboms, kai dabartinio Klaipėdos uosto pajėgumai teišnaudojami tik 50 proc.?

Dabartinio uosto pajėgumai išnaudojami apie 60 proc. Jeigu jie bus išnaudojami 80-90 proc., bus pasiekta riba. Uosto veikla turi būti nuolatos plėtojama. Prieš trejus metus niekas negalėjo patikėti, kad Klaipėdos uoste bus toks konteinerių krovos augimas. Gerai, kad dabar uoste yra du konteinerių terminalai. Dar rekonstruosime 142 krantinę, jog būtų plėtojamos tų terminalų galimybės. Jeigu būtų buvę pavėluota, atsirastų sunkumų priimti konteinerius, jų srautas nueitų į kitą uostą, o susigrąžinti jį jau beveik nebeįmanoma. Todėl mes turime dėti tuos milijonus į uosto plėtrą, nors galbūt kartais iš šalies projektai ir atrodo neracionalūs.

Norint statyti giliavandenį uostą turi būti priimtas Vyriausybės sprendimas. Netgi tokį mažesnį projektą, kaip Šventosios uosto atkūrimą, taip pat lėmė Vyriausybės nutarimas. Manau, kad Šventosios uostas bus turistinis uostas, jame nebus kraunama. Be to, galėsime vykdyti ES direktyvą, kad kas 50 km turėtų būti prieglaudos uostas, kuriame galėtų nuo audros pasislėpti maži laiveliai.

Kam reikia giliavandenio uosto ir iš kur į jį ateis kroviniai?

Ateis tie patys konteineriai, toliau nuo miesto galės būti kraunamos cheminės medžiagos. Naujajame uoste numatyta krauti naftos produktus, birius krovinius, gabenamus didžiaisiais laivais, kuriems reikalingas iki 17 m gylis. Kol kas Klaipėdos uostas neturi galimybių priimti didžiausių laivų, plaukiojančių Baltijos jūra. Ir ne todėl, kad iki tokio gylio nebūtų galima pagilinti uosto akvatorijos, bet dėl to, kad yra siauras įplaukos kanalas, kitaip sakant, dėl gamtinių apribojimų, kurių pakeisti jau neįmanoma.

Ar Plėtros taryboje keltas Vitės kvartalo klausimas?

Niekas nenori uzurpuoti Vitės kvartalo. Uostas tikrai nepriartės labiau prie gyvenamųjų namų. Tačiau mums nerimą kelia tai, kad tame kvartale norima statyti didelius namus. Šiandien būsimų namų savininkas sako, jog uostas jam netrukdys, nes tuose namuose bus įrengti biurai, turėsiantys gerus langus, kondicionavimo sistemas. Tačiau Klaipėdoje planuojama statyti ir įrengti labai daug biurų, jų pasiūla bus didžiulė. Jeigu klientai nenorės nuomoti biurų Vitės kvartale dėl triukšmo uoste ar žuvies miltų kvapo, tada jų savininkas kaltins uosto įmones, jog dėl to nukenčia jo verslas. Tai prognozuodami mes ir siūlome bent jau kokius 5 metus nieko nestatyti tame kvartale. Beje, dalis Vitės kvartalo teritorijos jau priklauso AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO). Klaipėdos uosto atstovai neplanuoja Vitės kvartale statyti kokių nors terminalų. Mes siūlome tą teritoriją sutvarkyti, užsėti žole ir palikti kaip žalią zoną.

Kas Plėtros taryboje nutarta dėl aplinkkelio?

Plėtros taryba įpareigojo AB "Lietuvos geležinkeliai" ir Uosto direkciją išnagrinėti klausimą, ar tikrai verta tiesti aplinkkelį. Galbūt reikėtų nuo Radviliškio per Tauragę patvarkyti kelią, kad būtų galima apvažiuoti Klaipėdą iš vienos ir iš kitos pusės.

Projektas nutiesti geležinkelį į "Draugystės" stotį, kuriuo būtų galima apvažiuoti Klaipėdą, labai brangus. Aplinkkelio ilgis - apie 40 km, o 1 km kainuos apie 7-8 mln. Lt. Be to, dar nepaskaičiuota, kiek kainuos išperkama žemė.

Kiek Klaipėdos uoste bus kontrolės punktų?

Pasienio punktų plėtros klausimais rūpinasi Transporto investicijų departamentas prie Susisiekimo ministerijos. Dėl Malkų pasienio kontrolės punkto Klaipėdoje nutarta galų gale padėti tašką ir nebeleisti kaitalioti projektus Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Uosto plėtros taryboje nutarta, kad galutinis šio punkto statybos projekto variantas turi būti pateiktas kitų metų pirmą ketvirtį.

Kol kas Klaipėdos uoste naujai statomas bus Malkų pasienio kontrolės punktas, o ateityje jų bus trys: be minėto, centrinėje uosto dalyje bus statomas Pilies kontrolės punktas - Baltijos prospekto tęsinyje, ir šiaurinėje dalyje - Molo postas. Šie postai bus naujai įrengti pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Kokie projektai uoste bus įgyvendinami kitais metais?

Uosto direkcija įpareigota rengti uosto plėtros programą 2006-2010 metams, kuri būtų patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Joje bus numatyta, kokie darbai kuriais metais bus atliekami uoste, t. y. kokios krantinės rekonstruojamos, kur gilinama ir t. t. Projektas bus rengiamas mažiausiai pusę metų ir jis bus derinamas Uosto taryboje.

Atsižvelgiant į uosto kompanijų poreikius ir norus, reikėtų atlikti gilinimo darbų programą, kuriai numatyta apie 100 mln. Lt. Pageidaujama, kad būtų pagilintas kanalas, Malkų įlanka, norima didesnių gylių prie krantinių, reikėtų paplatinti farvaterį. Tačiau Uosto direkcija laikosi tokios nuostatos, kad uosto akvatorija pirmiausia turi būti pradedama gilinti nuo jūros vartų ir einama toliau palaipsniui į pietinę dalį.

Šiuo metu yra vykdoma 2002-2005 metų uosto plėtros programa. Kitais metais bus toliau įgyvendinami dar šiemet pradėti projektai.

Kokios krantinės bus rekonstruojamos artimiausiu metu ir kokias numatoma rekonstruoti ateityje?

2005 metais bus įgyvendinami šiemet pradėti projektai. Turėtų būti baigtos rekonstruoti ir 7-9 krantinės. Dėl nulinės krantinės statybos dar nėra konkrečiai apsispręsta. Tai papildomas atskiras klausimas. Dar neliestos krantinės yra KLASCO žiemos uoste, AB "Transfosa" teritorijoje, 90-100 krantinės LKAB "Klaipėdos Smeltė", 66-67 krantinės jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje, 118 "Klaipėdos hidrotechnikos" teritorijoje, 143 krantinė prie naujojo Konteinerių terminalo, galima galvoti ir apie 152 krantinę, be to, ir apie krantines Malkų įlankos pusėje. Tačiau kiek jų bus įtraukta į programą, šiandien dar negaliu pasakyti. Beje, atėjo laikas pradėti grąžinti paimtas paskolas. Paskolų atidavimo pikas bus 2007-2008 metais, kai reikės kasmet atiduoti apie 20 mln. Lt.

Kokie šie metai buvo uostui?

Prieš tai buvę dveji metai uostui buvo rekordiniai. 2004-ieji buvo labai sunkūs, nors pajamų gauta tiek, kiek planuota. Šiemet gerokai padidėjo konkurencija dėl naftos produktų gabenimo su Sankt Peterburgu. Nepasisekė padidinti trąšų krovą taip, kaip tikėtasi, nors buvo pastatytas ir naujas terminalas.

Kitas didelis smūgis - padidėjusios statybų kainos. Be to, nuvylė ir laivybos kanalo dugnas - jame akmenų yra kelis kartus daugiau nei tikėtasi. Pinigų gal ir neprireiks daugiau, nes gilinimo darbų konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika" pasižadėjo akmenis iškelti už tą pačią kainą. Tačiau ji jau dirba trečią mėnesį, pluša net trys narų brigados ir niekaip nebaigia iškelti akmenų. Todėl vėluojama baigti pirmą gilinimo darbų etapą, kurį planuota baigti dar spalio mėnesį.

Tikimės, kad vis dėlto uoste šiemet bus perkrauta daugiau nei 20 mln. tonų krovinių, tačiau pasiekti 2003 metų rezultatų nepavyks. Manau, kad 2005-aisiais mes vėl pasieksime rekordinių krovos rezultatų.

Ar nėra tokios technikos, kuri tuos akmenis galėtų paprasčiau iškelti?

Žinoma, yra. Vokiečiai buvo atsivežę į Klaipėdos uostą pademonstruoti ekskavatorių, kuris dirba greitai, tyliai, efektyviai. Tačiau jų norima kaina už gilinimo darbus buvo du kartus didesnė nei AB "Klaipėdos hidrotechnika". Tas ekskavatorius būtų gana lengvai iškėlęs akmenis ir nebūtų reikėję tiek vargti kaip "Klaipėdos hidrotechnikai", atskirai juos kelti. Tačiau už sutaupytus pinigus Uosto direkcija gali atlikti kitus darbus, pavyzdžiui, kelia nuskendusių laivų nuolaužas.

Ar planuojama mažinti uosto rinkliavas siekiant didinti jo konkurencingumą?

Uosto rinkliavos trampiniams laivams Klaipėdoje yra didesnės nei aplinkiniuose uostuose, tačiau keltų - mažesnės. Jeigu vertinsime visas krovinio, išsiųsto iš gamyklos, eksportavimo išlaidas - ir geležinkelio, ir uosto rinkliavas, ir krovos įkainius, ir laivų agentavimo bei ekspedijavimo paslaugų kainas ir frachtą, tai uosto rinkliavos sudaro labai mažą dalį. Bus atliekama studija, kuri išanalizuos, kokie yra krovinio gabenimo per Kaliningradą, Ventspilį, Rygą, Taliną, Klaipėdą kaštai. Kai ji bus atlikta, tada ir matysime, kurioje srityje mūsų uostas yra konkurencingas, kurioje - ne. Mes galime iš naujo apsvarstyti uosto rinkliavų dydžius, tačiau bendra rinkliavų suma, t. y. uosto pajamos negali mažėti.

Kita vertus, kas gali garantuoti, kad jeigu mes sumažinsime kokią nors uosto rinkliavą, kad ta sumažintoji jos dalis neatiteks laivo agentui, ekspeditoriui, kad transporto kaštai nesumažės tiek, kad krovinio siuntėjas pajustų ekonominę naudą?

Kodėl atidėtas bendradarbiavimo sutarties su Klaipėdos savivaldybe pasirašymas?

Dėl vieno punkto. Ta sutartimi Uosto direkcija įsipareigotų skirti miestui ne mažiau kaip 3 mln. Lt per metus. Savivaldybė į sutartį įtraukė punktą, kad tų 3 mln. Lt skyrimas neturi įtakos ankstesnėms Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės sutartims, numatančioms Savivaldybei skirti gana ženklias pinigines sumas. Jos pasirašytos dar tada, kai aš nebuvau generalinis direktorius.

Dabartinių rezultatų Klaipėdos uostas pasiekė tik didelių tiek Uosto direkcijos, tiek uosto kompanijų investicijų dėka. Norint išlaikyti uosto konkurencingumą būtina daug lėšų investuoti į uosto infrastruktūrą. Netgi dabartiniams krovos rezultatams išlaikyti reikia daug pastangų įdėti.

Konteinerių krova Klaipėdos uoste auga dėka jame atliktų infrastruktūros plėtros darbų. KLASCO ir UAB Birių krovinių terminalas laimėjo tenderį Baltarusijoje. Tikimės, jog į uostą ateis daugiau baltarusiškų trąšų. Tai pasiekta tik atlikus krantinių rekonstrukcijos ir akvatorijos gilinimo darbus. Jeigu mes nustotume plėtoti infrastruktūrą, nebegautume tokių pajamų, jų negautų uosto kompanijos ir kartu miestas. Beje, Uosto taryba pritarė tam, kad būtų atlikta studija, kiek Klaipėdos uostas duoda pinigų Lietuvai, Klaipėdos miestui.

Uosto kompanijos nori plėtoti savo veiklą. Už naudojimąsi valstybės žeme jos moka mokesčius, tačiau pageidauja, kad valstybė vykdytų savo įsipareigojimus. Uosto direkcija neužsiima verslu. Ji tik administruoja uosto rinkliavas, kurios investuojamos į uosto infrastruktūrą.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ