Ir kitąmet Lietuva į baltąjį sąrašą nepateks

Saugi laivyba

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) atstovai mano, kad jeigu nepavyks laimėti bylos prieš Prancūziją dėl laivo "Klaipėda" sulaikymo šiemet rugsėjį Prancūzijoje, kitų metų pavasarį Lietuva beveik neturi šansų patekti į baltąjį Paryžiaus memorandumo laivų sąrašą.

Šiemet liepos 8 d. Prancūzijoje buvo sulaikytas krovininis Lietuvos laivas "Global 1", priklausantis UAB "Baltijos grupė". Jame nebuvo vykdomi SOLAS konvencijos reikalavimai, jam iš viso pareikšta 14 pastabų. Pasak LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Juozapavičiaus, deja, dėl šio atvejo protestuoti nėra pagrindo, "Global 1" buvo sulaikytas teisėtai.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą administracinę bylą nagrinėja LSLA inspektoriai, galimas daiktas, laivo kapitonas ir laivo savininkas bus nubausti. Kol kas ši byla dar nebaigta nagrinėti, nes iš reiso dar negrįžo kapitonas. Kai inspektoriai pateiks išvadas, sprendimą dėl nuobaudos jiems turės priimti arba LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius, arba jo pavaduotojas Robertinas Tarasevičius.

Užtat dėl krovininio laivo "Klaipėda", kuris šiemet rugsėjį buvo sulaikytas Prancūzijos Nanto uoste, protestą LSLA jau išsiuntė. P. Juozapavičius abejoja, kad iki metų pabaigos jis būtų išnagrinėtas ir paaiškėtų, ar "Klaipėda" bus išbraukta iš sulaikytų Lietuvos laivų sąrašo, ar ne, nes tai gana ilga procedūra.

Šių metų rugpjūtį Ispanijoje buvo sulaikytas laivas "Begona del Mar". Lietuvos saugios laivybos administracijai užprotestavus laivo sulaikymą, Ispanija panaikino jo sulaikymą ir išbraukė iš duomenų bazės.

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Juozapavičius sako, jog mažai teturime šansų, kad kitais metais Lietuva iš pilkojo patektų į baltąjį Paryžiaus memorandumo laivų sąrašą

Paklaustas, ar Lietuva turi šansų kitais metais patekti į Paryžiaus memorandumo laivų baltąjį sąrašą, P. Juozapavičius tuo abejojo, tačiau buvo įsitikinęs, kad į juodąjį sąrašą ji tikrai nepateks.

Paryžiaus memorandumo zonos laivų inspektavimų skaičius mažėja: pernai per tokį patį laikotarpį jų buvo atlikta 69, o šiemet - tik 56. Galbūt tai lemia tai, kad AB "Limarko" laivininkystės kompanijos laivai daugiausia dirba Azijos regiono zonoje, AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" - Amerikos. Be to, laivų, įregistruotų Lietuvos jūrų laivų registre, skaičius kasmet mažėja: užpernai jų buvo 169, pernai - 159, šiemet - 149.

Valstybių įtraukimo į baltąjį, pilkąjį ir juodąjį Paryžiaus memorandumo laivų sąrašus metodika gana sudėtinga: sulaikytų laivų skaičius dalinamas iš inspektuotų laivų skaičiaus, paskui taikomi koeficientai ir t. t. P. Juozapavičiaus teigimu, kiekvieno laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, sulaikymas užsienio uostuose nieko gero neduoda. Lietuvai blogiausia, pasak vedėjo pavaduotojo, tai, kad vertinami laivų sulaikymai per trejus pastaruosius metus. Šiemet kol kas tik du Lietuvos laivai buvo sulaikyti. Be to, dar yra šansų, kad "Klaipėda" gali būti išbraukta iš sulaikytųjų sąrašo. Pernai Paryžiaus memorandumo zonoje buvo sulaikyti 4 Lietuvos laivai. Dėl vieno laimėjus bylą prieš Italiją, jis buvo išbrauktas iš sulaikytųjų sąrašo, tad beliko 3. Tačiau 2006-aisiais buvo sulaikyti net 5 mūsų Respublikos laivai.

Kasmet pavasarį vykstančioje Paryžiaus memorandumo komiteto sesijoje pranešama apie šalių įtraukimą į minėtus sąrašus. Lietuva jau kelerius metus yra pilkajame sąraše.

Kam reikia sąrašų?

1982 metais Paryžiuje 14 Europos šalių pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą. Jo tikslas - sustiprinti žmonių gyvybės jūroje apsaugą, sudaryti normalias darbo ir poilsio sąlygas jūrininkams laivuose, imtis taršos iš laivų prevencijos priemonių. Lietuva visateise Paryžiaus memorandumo nare tapo 2006 m. liepos 1 d. kartu su Kipru ir Malta.

Paryžiaus memorandumo šalys, kurioms priklauso visos Europos Sąjungos šalys, Rusijos Federacija, Kanada, Norvegija, Islandija ir Kroatija, savo uostuose tikrina 25 proc. užsienio laivų, atkreipdamos dėmesį į tai, ar jie atitinka 12 konvencijų reikalavimus. Laivų sulaikymo užsienyje faktai turi įtakos tam, į kurį sąrašą įtraukiamos tos šalys. Tie sąrašai simbolizuoja šalies laivų būklę saugios laivybos atžvilgiu. Labiausiai uostuose tikrinami juodojo sąrašo laivai.

Nenori būti inspektoriais

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus inspektoriai taip pat tikrina į Klaipėdos uostą atplaukusius užsienio šalių laivus. Pernai jų buvo atplaukę 4245, patikrinta 26,3 proc., sulaikyti 9. Šiemet Klaipėdos uoste buvo sulaikyti jau 8 užsienio šalių laivai. Lietuvos inspektoriai dar nėra gavę protestų dėl užsienio laivų neteisėto sulaikymo.

Skyriuje šiuo metu dirba 9 inspektoriai. Yra trys laisvi etatai. Šiemet jau du kartus buvo skelbtas konkursas, tačiau inspektorių gretos taip ir liko nepapildytos. Tiesa, vienas asmuo buvo atėjęs, tačiau neatitiko keliamų reikalavimų. Beje, žmogus, norintis dirbti laivybos kontrolės inspektoriumi, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti ėjęs laivuose ne žemesnes kaip kapitono ar jo vyresniojo padėjėjo, vyriausiojo mechaniko arba antro mechaniko pareigas. Kadangi tokias specialybes turintys žmonės ir Lietuvos laivuose, jau nekalbant apie užsienio laivus, daugiau uždirba, todėl prisivilioti inspektorius į darbą dabar labai sunku.

Dalia BIKAUSKAITĖ