Įranga perkama LET bokštui

Klausiate - atsakome

Tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojų pastaruoju metu sklando gandas, esą iš danų pirkta srovių matavimo sistema, kainavusi apie 3 mln. Lt, yra neveikianti, o šiuo metu vėl rengiamasi pirkti tokią naują įrangą ir, ko gero, vėl iš tos pačios firmos.

Esą šios institucijos valdininkams siekiant asmeninės naudos - pasirašius milijonų litų vertės sutartis šis bei tas nubyra ir į privačias kišenes - vėjais leidžiami valstybės pinigai.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas tokius gandus kategoriškai neigia. Visų pirma, pasak jo, trys milijonai litų buvę išleisti ne vien tik srovių matavimo, bet ir lazerinei švartavimo įrangai įsigyti.

Sistemų kompleksas

Priminsime, jog 2005 m. pavasarį Klaipėdos uoste buvo instaliuota bangų, srovių matavimo, laivų vedimo ir švartavimo sistema. Šis 3 mln. Lt vertės projektas finansuotas iš Pasaulio banko paskolos.

Tarptautinį konkursą laimėjo Danijos hidraulikos institutas, dirbęs Klaipėdoje kartu su kita Danijos kompanija "Marimatech". Institutas buvo atsakingas už meteorologinę bei bangų ir srovių matavimo stotis, o "Marimatech" - už laivų vedimo ir švartavimo sistemas.

Kituose uostuose yra atskiros bangų ir srovių matavimo, meteorologinės stotys, laivų vedimo ir švartavimo sistemos. Klaipėdos uoste visos šios sistemos yra integruotos į vieną sistemą ir viena kitą papildo. Beje, tuo metu Klaipėdos uostas pirmas tarp Baltijos uostų įsigijo tokią sistemą - įdiegta ne viena kokia nors iš minėtų sistemų, o visas sistemų kompleksas.

Viena bangų, srovių matavimo sistema turėjo būti instaliuota jūroje, apie 200 metrų nuo šiaurinio molo, kita - prie 1-osios krantinės, dar viena srovių matavimo sistema sumontuota prie senojo pietinio molo galo.

Vadovas gandą paneigė

Anot uosto vadovo, vandenyje esanti įranga genda, ir nieko čia nepadarysi. Pavyzdžiui, dvi bujos su sensoriniais davikliais yra už uosto vartų. Jų duomenys apie vėjo greitį, sroves perduodami į Laivų eismo tarnybą (LET). Pasak S. Dobilinsko, kadangi nuolatos vandenyje tabaluojami prietaisai genda, ko gero, susidaro įspūdis, jog jie neveikia. Tačiau jie paremontuojami ir jais vėl naudojamasi. Jeigu tokie plūdurai būtų ežere, jų nedaužytų bangos, galimas daiktas, nereikėtų jų taisyti.

Generalinis direktorius patikino, kad prietaisai, esantys laivybos kanale, negenda ir visa sistema veikia.

Nauja įranga perkama

Uosto vadovas paneigė ir tai, jog šiemet vietoje neveikiančios bangų ir srovių matavimo įrangos ketinama pirkti naują.

Gandus, ko gero, sukėlė pasirengimas pirkti daugiau kaip 1 mln. Lt vertės papildomą įrangą LET. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šios tarnybos įranga bus perkelta iš AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje esančio bokšto į Kopgalyje ketinamą statyti ažūrinį bokštą. Jame bus sumontuota ir papildoma daugiau kaip 1 mln. Lt kainuosianti Vokietijos kompanijos "Atlas Elektronik" įranga.

S. Dobilinsko teigimu, dabar derinamas teritorijos Kopgalyje detalusis planas ir tikimasi, kad tas ažūrinis bokštas dar šiemet bus pastatytas. Pats bokštas kainuos tik kelis šimtus tūkstančių litų, bet turint omenyje ir papildomos įrangos montavimą - projekto vertė bus apie 2 mln. Lt. Tai, kad Kopgalyje panašaus bokšto reikia ir pasieniečiams, kad sprendžiamas klausimas, ar negalėtų ir uostininkai, ir pasieniečiai tenkintis vienu bokštu, rašyta praėjusios savaitės priede.

Dalia BIKAUSKAITĖ