Uosto direkcijos turimas 18 IT sistemų, neskaičiuojant tokių smulkių programėlių kaip elektroninis paštas, galima suskirstyti į tris grupes. Viena jų - bendros IT sistemos, skirtos naudotis ne tik Uosto direkcijai, bet ir uosto bendruomenei, pavyzdžiui, Krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS), Laivo informacinė sistema (LIS), vartų kontrolės sistema. Kita grupė - IT sistemos, skirtos laivybos valdymui, stebėsenai ir kontrolei. Trečia - Uosto direkcijos vidinės IT sistemos, pavyzdžiui, finansų, dokumentų valdymo, personalo sistemos ir panašiai.
Pastaruoju metu yra planuojama įrengti naują duomenų centrą naujame pastate, nes senasis duomenų centras liko Lietuvos saugios laivybos administracijos patalpose. Jis bus įrengtas pagal visus reikalavimus, duomenys bus saugomi saugiai ir patikimai.
1999 metais pradėtas eksploatuoti uosto optinis magistralinis duomenų perdavimo tinklas prieš 3 metus buvo modernizuotas, atnaujintas. Dabar jis turi greitaveiką - 10 gigabitų per sekundę. Visą tinklą su įvairiomis sistemomis, dešimtimis skaičiuojamais serveriais aptarnauja 7 Uosto direkcijos darbuotojai.
Suprantama, visų sistemų priežiūrai, atnaujinimui irgi reikia nemažai lėšų. Pastaruoju metu šiems tikslams vis daugiau panaudojama Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Pavyzdžiui, prie KIPIS, kurios sukūrimo ir įdiegimo procesas kainavo apie 5 mln. Lt, Uosto direkcijai reikėjo pridėti tik 11 proc. projekto vertės.
Kad ir kaip būtų, visos IT sistemos atsiperka, nes jų dėka užtikrinamas uosto saugumas, padidinamas Uosto direkcijos ir uosto įmonių darbo našumas, spartėja atliekamos operacijos, sutaupomas laikas, jau nekalbant apie tokį svarbų dalyką, kaip uosto pralaidumo didinimą. Beje, Uosto direkcija bando taupyti lėšas ir šioje srityje - įsigydama naujausias ir moderniausias sistemas, kurių eksploatavimas mažiau kainuoja.
LIS pakeis LUVIS
<ParaStyle:text>Uosto direkcija, šiuo metu vertinanti gautus pasiūlymus, dar šiemet spalio antroje pusėje tikisi turėti rangovą, kuris sukurs ir įdiegs Laivybos uoste valdymo informacinę sistemą (LUVIS). Visas projektas, kuris taip pat apima techninės ir programinės įrangos įsigijimą bei techninę priežiūrą, kainuos apie 4,5 mln. Lt. Tai valstybės projektas, tad jis bus 100 proc. finansuojamas iš ES regioninės plėtros fondo bei valstybės lėšų.
Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2013 metų lapkričio pabaigos, įskaitant ir 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, kai senoji sistema bus išjungta ir naudojama tik nauja. Taigi 2014-aisiais Klaipėdos uostas turės funkcionuojančią naują ir modernią laivybos valdymo sistemą. LUVIS turės kur kas daugiau funkcijų, dirbs našiau, bus labiau orientuota į savitarną ir labiau pritaikyta laivų agentų poreikiams.
LIS skirta laivų atvykimams ir išvykimams registruoti, apskaitai vesti. Pagrindinis jos uždavinys - uosto rinkliavų apskaičiavimas. Papildomi uždaviniai - komunikuoti su Europos "SafeSeaNet" tinklu, teikti duomenis kitoms institucijoms. LUVIS pakeis senąją LIS, kuri Klaipėdos uoste buvo pradėta naudoti dar 2002 metų sausio pradžioje. Kadangi LIS naudojama jau daugiau kaip 10 metų, natūralu, kad jau paseno ir jos technologinė platforma, ir pasikeitė naudotojų poreikiai. Nors per visą jos eksploatavimo laikotarpį LIS buvo plėtojama, papildoma naujais moduliais, fragmentais, tačiau, pasak Uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininko Algimanto Žygaus, atėjo laikas ją pakeisti nauja sistema, nes toliau plėtoti ją jau darosi sunku. Be to, situacija rinkoje irgi pasikeitė, dabar naujos sistemos kuriamos naudojant atviro kodo sistemas ir jų eksploatacija yra pigesnė. Taigi, be kitų dalykų, siekiama sumažinti ir eksploatavimo kaštus, kitaip sakant, taupyti lėšas ir šioje srityje.
KIPIS nuolatos tobulinama
KIPIS naudojama uosto krovos operacijoms, jų užsakymui, apskaitai, muitinės laikinojo saugojimo terminų kontrolei, institucinei krovinių ir laivų kontrolei vieno langelio principu ir t. t. Šios sistemos dėka jau pavyko atsisakyti nemažai popierinių dokumentų, tačiau nemažai jų liko, o pakeitimas elektroniniais reikalauja keisti nusistovėjusią tvarką ir tai daroma palaipsniui.
Bandomasis KIPIS laikotarpis jau pasibaigė ir šia sistema jau naudojasi daugiau kaip pusė uosto naudotojų, tarp jų ir 7 valstybinės institucijos, pavyzdžiui, muitinė. Bendras įmonių skaičius, kurios jau dirba su šia sistema, siekia 150. KIPIS toliau yra tobulinama, papildoma naujais moduliais atsižvelgiant į naujus naudotojų poreikius.
Verta paminėti, kad Uosto direkcija kaip partnerė kartu su AB "Lietuvos geležinkeliai" dalyvauja įgyvendinant ir naują projektą "E. krovinys", kuris startavo beveik tuo pačiu metu kaip ir LUVIS. Ateityje KIPIS komunikuos su "E. krovinys", su kuriama integruota krovinių gabenimo geležinkeliais ir jūra sistema. Jos dėka bus vykdomas platesnis apsikeitimas duomenimis. Pasak A. Žygaus, numatoma didesnė integracija tarp AB "Lietuvos geležinkeliai" ir Uosto direkcijos sistemų.
Kaip sistemą vertina vartotojai
"Kad KIPIS būtų patogi naudoti, dar reikia įdėti daug darbo. Tačiau kai kurie jos pliusai matomi jau dabar, pavyzdžiui, kai kurių procedūrų trukmė sutrumpėjo nuo dviejų dienų iki kelių valandų", - sakė konteinerinės linijos atstovės UAB "MSC Vilnius" darbuotojas Jevgenijus Kožemiakinas.
"Ta sistema daugiau yra skirta verslui ir uostui, bet turi sąsajų su muitinės informacinėmis sistemomis. Verslo atstovai patenkinti, kad kai kurie procesai gerokai paspartėjo. Ko gero, tokie geri konteinerių kovos rezultatai Klaipėdos uoste nebūtų pasiekti, jeigu daugiau kaip prieš metus nebūtų buvusi pradėta naudoti uoste KIPIS. Ji iš dalies padeda organizuoti duomenų mainus verslo pusėje ir yra didelis žingsnis į priekį toje srityje", - mano Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.
"Į šią sistemą mes dedame daug vilčių, nes manome, kad ateityje ji užtikrins elektroninį apsikeitimą duomenimis, tikimės, kad sumažins bent dalį reikalaujamų popierinių dokumentų. Be to, viliamės, kad su šios sistemos pagalba išvengsime duomenų dubliavimo, dėl kurio pasitaiko labai daug klaidų. Didėjant krovinių srautams KIPIS bus ženkli paspirtis siekiant išvengti blogybių. Mes raginame savo klientus kaip galima daugiau naudotis šios sistemos galimybėmis. Kol KIPIS vartojimas nėra įteisintas prievartos būdu, tol visi linkę dirbti senais metodais.
Mes jau turėjome ir labai pozityvių dalykų, pavyzdžiui, pernai įforminant "transšipmento" konteinerių laikinąjį saugojimą per KIPIS sistemą buvo sutaupyta daugybė popieriaus, darbuotojų laiko resursų, be to, žymiai efektyviau buvo organizuojama tiek muitininkų, tiek konteinerinių linijų darbuotojų patikra. Kadangi prie sistemos prisijungė daug įmonių, todėl labai svarbu, kad ji veiktų greitai ir patogiai. Be to, gyvenimui nestovint vietoje keičiasi poreikiai, todėl norėtume, kad ši sistema būtų operatyviai tobulinama. Iš principo džiaugiamės KIPIS, tikimės judėjimo į priekį. Jeigu bus įsiklausoma į mūsų pageidavimus, ši sistema turės gerą ateitį", - mano LKAB "Klaipėdos Smeltė" gamybos direktorius Linas Miceika.
Pirks naujus radarus
Radiolokacinė navigacijos sistema Klaipėdos uoste funkcionuoja jau 13 metų. Šiuo metu Uosto direkcija turi 4 radiolokacines stotis - vieną Šventojoje ir tris Klaipėdos uoste.
Radiolokacinė navigacijos sistema, pasak A. Žygaus, jau atsipirko su kaupu ir ją ruošiamasi keisti. Mat jos toliau nebeplėtoja net pats gamintojas, nebepalaiko techniniu požiūriu, todėl atsiranda didelė rizika, kad sugedus atskiriems jos elementams nebebus galima suremontuoti.
Todėl Uosto direkcija pirks naują radiolokacinių stočių kompleksą, kainuosiantį ne vieną milijoną litų. Kitaip sakant, bus nupirkti nauji radarai Laivų eismo tarnybai (LET).
Kadangi įranga tarnaus daugelį metų, orientuojamasi į naujos kartos puslaidininkinius radarus, kuriuos dar tik pradeda įsigyti pirmieji Europos uostai. Be visų kitų pranašumų, naujos stotys, pavyzdžiui, yra draugiškesnės aplinkai, turi mažesnį spinduliuotės lygį.
Uosto direkcija skelbs atvirą konkursą minėtiems radarams įsigyti. Preliminariai skaičiuojama, kad šis konkursas truks apie 4 mėnesius. Sutartis bus vykdoma apie 1,5 metų, tad nauji radarai Klaipėdos uostą turėtų pasiekti maždaug po dvejų metų.
Užtikrinamas uosto saugumas
Žinoma, Klaipėdos uostas turi automatinę laivų atpažinimo sistemą (AIS), kuri privaloma kiekvienam uostui. Ji skirta laivų judėjimo duomenims stebėti su palydovinės navigacinės sistemos pagalba. Laivai turi tos sistemos transponderius, o uostai - bazines kranto stotis, priimančias signalus radijo bangomis. Šios sistemos dėka skaitmeniniame žemėlapyje uosto tarnybos gali sekti laivų judėjimą realiu laiku.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios terorizmo akto JAV nuo 2002 m. Uosto direkcija susisiekimo ministro įsakymu yra įpareigota kaupti duomenis apie automobilius ir pėsčiuosius, kurie įeina ir išeina iš uosto. Šiam tikslui įdiegta vartų techninės kontrolės sistema, priimanti iš uosto įmonių siunčiamus duomenis, juos kaupianti ir suteikianti priėjimą prie jų kontroliuojančioms institucijoms, pavyzdžiui, muitininkams, pasieniečiams. Labiausiai ši sistema reikalinga ir daugiausiai ja naudojasi muitinė.
Klaipėdos uosto laivybos kanale, keliose vietose, matuojamas srovių greitis ir nustatoma jų kryptis. Šios sistemos duomenys reikalingi siekiant užtikrinti saugią laivybą, juos naudoja locmanai ir laivavedžiai, mat srovės laivybai turi didelę įtaką.
Yra kaupiami ir meteorologinių stočių duomenys apie vėjo greitį, stiprumą, oro temperatūrą, matomumą. Turimos dvi stotys, kurių viena yra ant pietinio, kita - ant šiaurinio molo.
Uosto akvatorijos ir uosto apžvalgos vaizdo stebėjimo sistemos dengia visą akvatoriją ir didelę teritorijos dalį. LET specialistai mato praktiškai visą akvatoriją ir laivų judėjimą realiu laiku. Uosto apžvalgos sistema, kuri skirta teritorijos apžvalgai, daugiau naudojasi uosto dispečeriai. Duomenys yra įrašomi ir gali būti peržiūrimi.
Dar turima ir uosto geografinė informacinė sistema "Port-GIS". Kitaip sakant, yra sudarytas visos uosto teritorijos ir akvatorijos skaitmeninis žemėlapis. Iš pradžių ši sistema buvo sukurta tik teritorijai ir buvo skirta uosto žemės nuomos mokesčiams apskaičiuoti. Pernai ji buvo išplėtota pritaikant ir uosto akvatorijai. Tad šiuo metu jau kaupiami uosto akvatorijos gylių matavimo duomenys. Kitaip tariant, turimas gylių žemėlapis. Šiemet ir vėl sistema buvo plėtojama, tad dabar ji turi ir tokią pagalbinę funkciją kaip pavojingų krovinių išsiliejimo pasekmių prognozavimas. Pavyzdžiui, jeigu išsilietų amoniakas ar suskystintosios dujos, užtektų žemėlapyje pažymėti, koks kiekis išsiliejo, ir sistema, atsižvelgus į turimus meteorologinius duomenis, parodytų, kuria kryptimi prognozuojama galima tarša ir taršos lygis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą