Jūreivystės kolegija - dar ir vadovėlių kalvė

Mokslas

Lietuvos jūreivystės kolegija gali didžiuotis ne tik vadovėlių gausa, bet ir pernai duris atvėrusiu nauju mokymo centru, kuriame įrengtas modernus baseinas

Lietuvos jūreivystės kolegijos dėstytojai padirbėjo iš peties: per pastaruosius dvejus metus išleisti net trys vadovėliai, o po Naujųjų metų turėtų pasirodyti dar du, o gal net keturi.

Dar prieš keletą metų Lietuvos jūreivystės kolegijos (LJK) dėstytojai aktyviai kibo spręsti įsisenėjusios problemos - lietuviškų jūrinių vadovėlių trūkumo. Darbo vaisiai netruko pasirodyti.

Kad LJK buvo būtini lietuviški vadovėliai, patvirtino studentų skundai, esą jie nesupranta rusų kalbos, kuria ir parašyta dauguma jiems reikalingos literatūros. Be to, ir ant dėstytojų pečių guldavo didžiulis darbas - surinkti paskaitoms būtiną medžiagą iš užsienio kalbomis parašytų knygų.

Taigi, kolegijos pedagogai nusprendė darbo imtis patys. Kad nesėdėta rankų sudėjus, įrodo tai, jog per pastaruosius dvejus metus pasaulį išvydo net trys naujos mokomosios knygos.

Viena jų - tinkanti ne tik studentams, bet ir profesionalams, kurie ateina mokytis į kolegiją, - net penkių autorių "Laivo gyvybingumo, žmonių gyvybės išsaugojimo užtikrinimas ir gaisro gesinimas". Praėjusiais metais išėjusi mokomoji priemonė parašyta pagal SOLAS konvencijos reikalavimus, be to, lietuvių ir anglų kalbomis.

Vėliau pasirodė Laivų energetikos katedros vedėjo Vlado Stonkaus vadovėlis "Laivo teorija". "Labai gera knyga ir labai reikalinga tiek stacionaro studentams, tiek profesionalams", - sako Navigacijos katedros vadovas jūrų kapitonas Ričardas Lučka.

Pasak R. Lučkos (kairėje) bei V. Stonkaus, nauji vadovėliai ne tik daro kokybiškesnį Jūreivystės kolegijos studentų mokslą, bet ir formuoja lietuvišką jūrinę kalbą

Taip pat dar visiškai neseniai pristatytas ir šviesaus atminimo tolimojo plaukiojimo kapitono Algimanto Jono Valiukėno vadovėlis laivavedžiams "Laivo valdymas ir eksploatacija", rašytas net trejus metus.

"Kadangi tai visiškai naujos knygos, jų autoriai surinko visa, kas naujausia, ir aš savo studentams sakau: jums laivo valdymui mokytis šiandien visiškai pakaks šių vadovėlių, - tikina R. Lučka. - Prisimenu, anksčiau į tą mūsų mokymo modulį prirašydavome virtinę literatūros, kurios reikia studentams ieškoti. O ir patys dėstytojai medžiagos ieškodavome ir lietuvių, ir rusų, ir anglų kalbomis. Dabar mes turime lietuviškus vadovėlius, ir jie tikrai labai geri. Literatūrą kitomis kalbomis studentai gali skaityti jau kaip papildomą medžiagą, na ir rusakalbiams taip pat patogu pavartyti rusiškas knygas. Žinoma, mums, dėstytojams, darbas taip pat labai palengvėjo. Kolegijos vadovybė supranta naujų vadovėlių bei mokomųjų priemonių svarbą, todėl pati užsako ir finansuoja jų leidybą."

Kad kildavo nemažai sunkumų, kolegai pritarė ir vieno iš naujųjų vadovėlių autorius V. Stonkus. "Dėstydavome lietuvių kalba, taigi kiek studentai užsirašo, tiek ir turi, o norintiems plačiau paskaityti ar pasiaiškinti kai kuriuos dalykus tekdavo skaityti literatūrą rusų kalba. Tačiau anksčiau būdavo daug rusakalbių, taigi - skaitydavo. Gal tik prieš kokius ketverius metus, atsimenu, kai daviau rusišką literatūrą, atsirado pora studentų, kurie pakėlė ranką ir pareiškė nesuprantą rusų kalbos", - prisimena V. Stonkus.

Trūksta nebedaug

Trimis naujomis knygomis neapsiribojama - po Naujųjų metų turėtų pasirodyti jūrų kapitono docento Algimanto Požėlos "Jūrinė astronomija" bei docento Imanto Lukausko mokomoji knyga mechanikams, kurios šiuo metu baigiamos redaguoti.

"Vienintelis turėtas lietuviškas vadovėlis - Vlado Jusaičio "Navigacija", jau senokai išėjęs ir parašytas būtent pagal programą. Aišku, kiek skriaudžiame profesorių Vytautą Paulauską, kad jo nepaminime. Bet jo knygos studentams kaip vadovėliai nėra labai tinkamos, jas galima pavadinti knygelėmis, bet ne vadovėliais", - sako V. Stonkus.

Pasak R. Lučkos, Jūreivystės kolegija dirba pagal Tarptautinės jūrinės organizacijos STCW diplomavimo ir mokymo programos reikalavimus, tai reiškia, kad mokymo programa atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus, o šie vadovėliai išleisti pagal atitinkamo lygio programas. "Ko dar reikėtų? Laivavedžiams, pasirodžius "Jūrinei astronomijai", jau nieko nebetrūks, o mechanikams dar reikia. Vienas mūsų dėstytojų jau antri metai rengia medžiagą apie šaldymo įrengimus - ne taip greitai išeina paruošti, kai reikia ir dėstyti, ir rašyti.

Dar - mūsų direktorius Viktoras Senčila kartu su lektoriumi Stanislovu Mikaločiumi ruošia literatūrą apie laivų pagalbinius mechanizmus, taigi gal kitais metais jau ir sulauksime", - vardijo V. Stonkus. Užbaigus šį nelengvą darbą Lietuvos jūreivystės kolegija turės visus svarbiausius lietuviškai parašytus vadovėlius. Šitaip, pasak "Laivo teorijos" autoriaus, gerokai kokybiškėja ir pats mokslas - čia yra tokių temų, kurių nebūta rusiškuose ar net angliškuose vadovėliuose.

Formuoja kalbą

Dėstytojai pripažįsta, kad rašant vadovėlius susiduriama ir su lietuviškų terminų stokos problema - buvo daug tokių žodžių, kuriems sunkiai sekėsi rasti lietuviškus atitikmenis ar nerasta apskritai.

"Buvo daug ginčų, kokį žodį tinkamiau vartoti, ir šiuos vadovėlius rašant jau žiūrėta, kaip V. Stonkaus pavadinta viena ar kita detalė, o kaip A. Valiukėno. Pavyzdžiui, prieita prie bendros nuomonės, kad reiktų sakyti "laivo stovumas", o ne "stovingumas". Dėl įvairiausių detalių pavadinimų kalbėta.

Kai kurioms paliko, tiesa, rusiškus pavadinimus, tik prikabino lietuviškas galūnes. Bet ir tie rusiški pavadinimai iš tikrųjų kilę iš olandų jūrinės kalbos. Tiesą sakant, jau šiokia tokia manija buvo lietuvinti žodžius - kad tik ne kaip rusiški skambėtų, nors ir angliški yra tokie pat", - pasakojo kolegijos dėstytojai.

Pasak jų, buvo tikslinamasi ne tik jūrinių terminų žodynuose, bet ir skambinta tam pačiam V. Paulauskui, kitiems jūrinės visuomenės atstovams, kalbininkams. Prieš pasirodant naujosioms knygoms, joms teko praeiti šimtus derinimų.

"Taip po truputį viskas ir bręsta, be to, kolegija šitaip ne tik išleidžia naują vadovėlį, bet ir formuoja lietuvišką jūrinę kalbą", - įsitikinęs R. Lučka.

Lina NARBUTAITĖ